Atrinkus, papildžius ir atnaujinus Visuotinės lietuvių enciklopedijos Lietuvos istorijos ir su ja susijusius straipsnius, leidinyje glaustai pateikiami tokie istorijos straipsniai:
Ikiistorinius laikus siekia stovyklavietės, senovės gyvenvietės, piliakalniai, kapinynai, šventvietės ir juose archeologų aptikti radiniai. Aprašomas ir nuo tų laikų žinomas etnografinis paveldas.
Be Lietuvos valstybės istorijos ir su ja susijusių straipsnių, kurie sudaro žinyno pagrindą, pateikiami straipsniai apie miestų, miestelių ir kai kurių kaimų istoriją.
Yra straipsnių apie su istorija susijusias mokslo ir kultūros įstaigas: archyvus, mokyklas, muziejus, istoriškai reikšmingas spaustuves.
Aprašomos Lietuvos politinės partijos, lietuvių ir kitų iš seno Lietuvoje gyvenančių tautų, taip pat užsienio lietuvių, visuomeninės bei religinės organizacijos.
Plačiai nušviečiama Lietuvos ir kitų valstybių santykių raida, pateikiama duomenų apie kitose valstybėse gyvenančius lietuvius.
Daug straipsnių skiriama lietuvių etninių žemių ir Mažosios Lietuvos istorijai (archeologijos paminklai, gyvenviečių istorija, prūsų ir lietuvininkų kultūrinis palikimas).
Be Lietuvos istorikų ir kitų tautų mokslininkų, tyrusių Lietuvos istoriją, pateikiami valstybės ir visuomenės veikėjų, knygnešių, Nepriklausomybės karo dalyvių, partizanų ir kitų pasipriešinimo sovietiniam ir nacių režimui dalyvių, Vasario 16-osios Akto ir Kovo 11-osios Akto signatarų biografiniai straipsniai.[3]
