G. Fakinečio šeima buvo kilusi iš Kordo Pjemonte, šiaurės Italijoje. Jis gimė Bolonijoje 1519 m. liepos 20 d. 1544 m. baigė teisės mokslus Bolonijos universitete, garsėjusiame jurisprudencijos studijomis, ir išvyko į Romą. Ten dirbo kardinolo Nicolò Ardinghelli sekretoriumi, vėliau – pas kardinolą Alessandro Farnese ir jo atstovu Avinjono vyskupijoje pietų Prancūzijoje, tvarkė jo reikalus Parmoje šiaurės Italijoje. 1560 m. paskirtas Nikastro vyskupu Kalabrijoje. 1562 m. dalyvavo Tridento susirinkime, kurio nutarimai davė pradžią kontrreformacijai, buvo pradėta griežtai cenzūruoti dvasininkams skirtą literatūrą, sudarinėti draudžiamų knygų sąrašus. 1566 m. Pijaus V paskirtas apaštališkuoju nuncijumi į Veneciją. Šiuo laikotarpiu įtvirtinta popiežiaus, Venecijos ir Ispanijos sąjunga, kuri padėjo laimėti prieš Osmanų imperiją, sutriuškinant jos laivyno pajėgas Lepanto jūrų mūšyje (1571 m.).
1572 m. kardinolas grįžo į savo vyskupiją. 1572–1585 m. buvo Jeruzalės lotynų patriarchu (Patriarcha Hierosolymitanus Latinorum).
1583 m. gruodžio 12 d. K. Fakinetis tapo kardinolu. Tą pačią dieną Grigalius XIII buvo paskyręs kardinolais ir Alessandro Ottaviano de' Medici, Giovanni Battista Castagna, bei Niccolo Sfrondrati, vėliau XVI a. atitinkamai tapusiais popiežiais Leonu XI, Urbonu VII bei Grigaliumi XIV. Nei vienas iš popiežių, tapusių kardinolais tą dieną, vėliau neišbuvo bažnyčios vadovais ilgiau, nei metus.
Valdant ligotam popiežiui Grigaliui XIII, didžiausia darbo našta jo administracijoje teko K. Fakinečiui. Kardinolų kolegijoje tarp proispaniškai nusiteikusių kardinolų turėjo tvirtą palaikymą, todėl tapęs popiežiumi Inocentas IX rėmė Ispanijos karalių Pilypą II Habsburgą ir prancūzų Katalikų lygą jų kovoje prieš Prancūzijos karalių Henriką IV Burboną. Anksti mirus Inocentui IX, religiniuose prancūzų karuose (1562–1598 m.) jo toli siekiantys planai liko neįgyvendinti.
_%E2%80%93_edited.jpg)
