Šis straipsnis apie Popiežių Leoną XIII. Apie kitus popiežius vardu Leonas skaitykite straipsnyje Popiežius Leonas. Apie kitas žodžio Leonas reikšmes skaitykite straipsnyje Leonas.
Kartu su broliu mokėsi Viterbo jėzuitų kolegijoje. 1824–1832 m. studijavo teologiją Romos kolegijoje, 1832–1837 m. popiežiškoje akademijoje Accademia dei Nobili Romoje mokėsi popiežiaus tarnybų administravimo ir diplomatijos. 1835 m. Bažnytinės teisės daktaras, 1837 m. gruodžio 31 d. įšventintas kunigu.
Išrinktas popiežiumi ėmėsi diplomatinės veiklos. 1880 m. pradėjo derybas su O. von Bismarku, priėmus abipusį kompromisą Prūsijoje baigėsi kultūrkampfas, atkūrė diplomatinius santykius su Vokietija, pašalino valstybės ir Bažnyčios nesutarimus 1885 m. Belgijoje bei 1888 m. Šveicarijoje, įsteigė 248 naujas vyskupijas Ispanijai, Portugalijai, Norvegijai, kai kurioms Amerikos ir Azijos valstybėms. Siekė suartėjimo su stačiatikiais, 1882 m. sudarė konkordatą su Rusija ir nesėkmingai – su anglikonais, nes Leonas XIII reikalavo, kad šie pripažintų popiežiaus primatą. Dėl to 1896 m. paskelbė negaliojančiais anglikonų dvasininkų šventimus. Skatino misijas. Savarankiškos bažnyčios valstybės atkūrimo šalininkas.
Priešinosi modernistinėms tendencijoms moksle, liberalesnei katalikų teologijai, 1887 m. pasmerkė 40 tezių iš idealistinės pakraipos italų filosofo A. Rosmini–Serbati veikalo, 1897 m. iš naujo peržiūrėjo „Index librorum prohibitorum“, reformavo teologijos studijas orientuodamas jas į šv. Tomo Akviniečio mokymą (enciklika „Aeterni patris“ 1879 m.), tomizmui skatinti įkūrė „Accademia Romana di S. Tommaso d'Aquino“, stiprino neoscholastinę filosofiją. Enciklikoje „Providentissimus Deus“ (1893 m.) skatino studijuoti Bibliją, rėmė jos istorijos tyrimus, Biblijos aiškinimui prižiūrėti 1902 m. įsteigė Biblijos komisiją.
Iš viso išleido 88 enciklikas Bažnyčios vaidmens visuomenėje, politikos ir kultūros, Bažnyčios ir valstybės santykių klausimais, kėlė socialines darbininkų problemas, pabrėžė Bažnyčios pareigą kovoti dėl socialinė teisingumo. Reikšmingiausioje socialinė enciklikoje „Rerum novarum“ (1891 m.) pirmą kartą išdėstė katalikišką socialinių klausimų sprendimą, neapsiribojant vien karitatyvinėmis priemonėmis; ji paskatino krikščioniškosios demokratijos kaip ideologijos ir politinės jėgos susiformavimą. 1881 m. leido istorikams naudotis Vatikano archyvais. Skleidė tradicines maldingumo praktikas – Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, Rožinio maldą. Paskelbė daug asmenų šventaisiais ir palaimintaisiais, Bažnyčios mokytojais paskelbti Šv. Kirilas Aleksandrietis, Šv. Kirilas Jeruzalietis, Šv. Jonas Damaskietis.[1]
↑Algirdas Jurevičius. Leonas XIII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 12 psl.
