Šventasis Sikstas I (seniausiuose dokumentuose Ksistus m. apie 126 m.) – popiežius nuo 115 m. iki 125 m.[1][2] Vadovavimo bažnyčiai laikotarpis sutapo su imperatoriaus Adriano valdymo (117-138) metais.
Įvairiuose šaltiniuose Šv. Siksto pontifikato metai nurodomi nevienodai, pavyzdžiui, Euzebijus iš Cezarėjos Kronikoje nurodo 114-124 m., o Bažnyčios istorijoje – 114-128. Catalogus Liberianus nurodo 117-126 m., o Šv. Jeronimas mini 118-128 m.
Romos pilietis iš Via Lata (kitu vardu – Flaminijaus kelias), tėvo vardas – Pastor.
Veikla
Liber Pontificalis mini tris Siksto I potvarkius:
tik įšventinti dvasininkai gali liesti pašventintus indus (ministeria sacrata non tangerentur, nisi a ministris). Pasauliečiai nebegalėjo liesti patenos (auksu, sidabru ar kitu tauriuoju metalu puošta lėkštelė, ant kurios dedama pašventinta ostija) ir šventosios taurės;
prie šv. Sosto iškviesti vyskupai grįžę negali perimti savo vyskupystės, negavę apaštališkojo laiško (quicumque episcoporum euocatus fuisset ad sedem apostolicam, rediens ad parrociam suam non susciperetur, nisi cum litteras sedis apostolicae, salutationis plebi, quod est formatam);
mišių pradžioje metu šventikas turi tris kartus giedoti „Sanctus“ (intra actionem, sacerdos incipiens populo hymnum decantare: «Sanctus, sanctus, sanctus, Dominus Deus Sabahot», et cetera).
Kai kuriose martirologijose priskiriamas prie kankinių.
Bažnyčios tradicija teigia, kad Šv. Sikstas palaidotas greta Šv. Petro, kaip ir kiti jo pirmtakai.
