Danijos karalius – Danijos valstybės monarchas, turintis ribotą valdžią.

IX a. susikūrė Gudfredo, kuris toliau statydino įtvirtinimus ir atrėmė frankų karaliaus Karolio Didžiojo veržimąsi, valstybė. X a. valdant Gormui Senajam ir jo sūnui Haraldui I Mėlyndančiui susikūrė bendra Danijos karalystė. Renkamo karaliaus valdžia tuo metu iš esmės ribojosi vadovavimu kariaunai ir sustiprėjo tik XI a. antroje pusėje. Apie 960 m. Haraldas I Mėlyndantis apsikrikštijo, X a.-XI a. pakrikštyti visi danai.

Jauna valstybė plėtė savo valdas, danai veržėsi į Norvegiją, puldinėjo baltų žemes, buvo apgulę Apuolę. Knutas II Didysis (1018–1035 m.) valdė Angliją. XII a. pirmoje pusėje buvo užimtos Baltijos jūros p. pakrantės: Riugeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema. Valdemaras II Nugalėtojas (1202–1241 m.) 1241 m. paskelbė pirmuosius rašytinius įstatymus, vadinamąjį Jutlandijos teisyną. Didėjant Bažnyčios, žemvaldžių, riterių įtakai, vykstant dinastinėms kovoms karaliaus valdžia XIII a. antroje pusėje vėl nusilpo. 1282 Erikas V Glipingas (1259–1286 m.) paskelbė chartiją, ribojančią karaliaus valdžią, įsipareigojo kasmet šaukti didikus į įstatymų leidžiamąjį ir teisminį susirinkimą – Danehofą. 1320 m. Kristoforas II (valdė 1320–1326 m. ir 1330–1332 m.) įsipareigojo be Danehofo žinios neįvedinėti naujų mokesčių, valdyti kartu su Valstybės taryba (Riges Rad, vėliau Rigsrodas), kurią sudarė didikai ir vyskupai.

Valdemaras IV Aterdagas (1340–1375 m.) karaliaus valdžią vėl sustiprino. Nors jis 1346 m. Vokiečių ordinui pardavė Estiją ir Saaremos salą, o po 1367–1370 m. karo su Hanza prarado prekybos pirmavimą Baltijos jūroje, regione Danijos įtaka didėjo. 1380 m. Danijos karaliai sudarė asmeninę uniją su Norvegija, 1397 m. – Kalmaro uniją su Švedija (iki 1523 m.) ir Norvegija (iki 1814 m., nuo 1537 m. Norvegija buvo Danijos provincija). 1460 m. sudaryta asmeninė unija su Šlėzvigu ir Holšteinu. XV a. pabaigoje – XVI a. šalį iš tiesų valdė Rigsrodas, kurio 30 didikų šeimų priklausė apie 80 % visos bajorų žemės. Karaliai skatino miestų plėtotę – 1433 m. sostine tapo Kopenhaga, suteikė miestiečiams daugiau teisių, tačiau luomams atstovaujantis Rigsdagas, pirmąkart sušauktas 1468 m. Kristijono I, didesnės įtakos neturėjo. Kristijonas II (1513–1523 m.) buvo didikų nuverstas ir išvytas.

Kristijonas III (1533–1559 m.), numalšinęs 1533–1536 m. Grafų kivirčo sukilimą, 1536 m. įvedė liuteronybę. Reformacija paskatino danų kultūros plėtrą, tačiau Danijos įtaka regione pradėjo silpti. Po 1563–1570 m. (Danijos-Švedijos karas), 1611–1613 m. (Kalmaro karas), 1643–1645 m., 1657–1658, 1658–1660 m. karų su pagrindine varžove Švedija, kuri 1523 m. tapo nepriklausoma karalyste, buvo prarasti Skonė, Rytų Norvegija. XVII a. antrame dešimtmetyje Danija įgijo pirmąsias kolonijas Indijoje, kelias Mergelių (Virginijos) salas. 1660 m. Rigsdagas paskelbė karaliaus sostą paveldimu. 1665 m. Frederikas III (1648–1670 m.) įvedė absoliutinę monarchiją, panaikino Rigsrodą, nebešaukė ir Rigsdago. Panaikintos kai kurios bajorų privilegijos, valdžios pareigūnais imta skirti ir miestiečius, kuriems suteikta teisė pirkti žemę. 1788 m. panaikinta baudžiava.

Pramoninė revoliucija XIX a. pirmoje pusėje paskatino prieš absoliutizmą nukreiptą liberalų judėjimą. 1835–1836 m. sušaukus 4 provincijų luomų susirinkimus įtvirtinta vietos savivalda. Politines permainas paskatino 1848 m. Tautų pavasaris. Frederikas VII (1848–1863 m.) paskelbė 1849 m. birželio mėn. konstituciją, Danija tapo konstitucine monarchija su dvejų rūmų – žemųjų (Folketingas) ir aukštųjų (Landstingas) – parlamentu (Rigsdagas). Gyventojams suteikta žodžio, tikėjimo, susirinkimų laisvė. Po 1864 karo su Austrija ir Prūsija Danija neteko Šlėzvigo, Holšteino, Lauenburgo. 1866 m. priimtos konstitucijos pataisos padidino Landstingo, kuris atstovavo turtingiesiems sluoksniams, įtaką.

1901 m. konstitucijos pataisos išplėtė rinkimų teisę, vyriausybę imta formuoti remiantis Folketingo dauguma. 1915 m. konstitucija įteisino visuotinę rinkimų teisę.^[1]

Sigfredas – minimas 782 m.

Haraldas – VIII a. pab.

Gudfredas – iki 804–810 m.

Hemingas – 810–812 m.

Haraldas Klakas ir Reginfredas – 812–813 m.

Horikas I – 813–854 m.

Horikas II Vaikas – 854–870 m.

Halvdanas – apie 870–890 m.

Gormas Senasis – apie 940 m.

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
Skjoldungų dinastija
1		Haraldas I Mėlyndantis Harald 1. Blåtand	apie 910 m.	apie 985 m.	apie 940 m.	985 m.	Gormas Senasis
2		Svenas I Šakiabarzdis Svend 1. Tveskæg	apie 960 m.	1014 m.	apie 985 m.	1014 m.
3		Haraldas II Harald 2.			1014 m.	1018 m.
4		Knutas II Didysis Knud 2. den Store	apie 997 m.	1035 m. lapkričio 12 d.	1018 m.	1035 m.	Svenas I Šakiabarzdis
5		Knutas III Hardeknutas Knud 3. Hardeknud			1035 m.	1042 m.
6		Magnusas I Gerasis Magnus den Gode			1042 m.	1047 m.

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
Estridsenų dinastija
7		Svenas II Estridsenas Svend 2. Estridsen			1047 m.	1076 m.
8		Haraldas III Henas Harald 3. Hen			1076 m.	1080 m.
9		Knutas IV Šventasis Knud 4. den Hellige	apie 1043 m.	1086 m. liepos 10 d.	1080 m.	1086 m.	Svenas II Estridsenas Elżbieta Jarosławówna
10		Olafas I Badas			1086 m.	1095 m.
11		Erikas I Gerasis	1056 m.	1103 m. liepos 10 d. –	1095 m.	1103 m.	Svenas II Estridsenas
12		Nilsas Danas			1104 m.	1134 m.
13		Erikas II Emunė			1134 m.	1137 m.
14		Erikas III Lamas (Ėriukas)			1137 m.	1146 m.
15		Svenas III ir Knutas V			1146 m.	1157 m.
16		Valdemaras I Didysis	1131 m. sausio 14 d.	1182 gegužės 12 d.	1157 m.	1182 m.	Kanutas Lavardas
17		Knutas VI	1162 ar 1163 m.	1202 m. lapkričio 12 d.	1182 m.	1202 m.
18		Valdemaras II Nugalėtojas			1202 m.	1241 m.
19		Erikas IV Plovpeningas	1216 m. Kopenhaga	1250 m. rugpjūčio 18 d.	1241 m.	1250 m.
20		Abelis Danas			1250 m.	1252 m.
21		Kristoforas I			1252 m.	1259 m.
22		Erikas V Glipingas			1259 m.	1286 m.
23		Erikas VI Menvedas			1286	1319 m.
24		Kristoforas II			1320	1326
25		Valdemaras III			1326	1330 m.
26		Kristoforas II			1330	1332 m.
27		Valdemaras IV Aterdagas			1340	1375 m.

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
28		Olafas II			1376	1387 m. (Norvegijoje Olafas IV)
29		Margarita I			1387	1412 m.

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
30		Erikas VII Pamarėnas	1382 m.	1459 m. gegužės 3 d.	1397	1439 m. (iki 1412 m. valdė su Margarita I)

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
31		Kristoforas III Bavaras			1439	1448 m.

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
Oldenburgų dinastija
32		Kristijonas I	1426 m. Oldenburgas	1481 m. gegužės 21 d. Kopenhaga	1448 m.	1481 m.	Ditrichas fon Oldenburgas
33		Hansas Danas			1481 m.	1513 m.
34		Kristijonas II	1481 m. liepos 1 d.	1559 m. sausio 25 d.	1513 m.	1523 m.	Jonas I Kristina Saksonė
35		Frederikas I			1523 m.	1533 m.
36		Kristijonas III	1503 m. rugpjūčio 12 d.	1559 m. sausio 1 d.	1534 m.	1559 m.	Frederikas I Ana Brandenburgietė
37		Frederikas II	1534 m. liepos 1 d.	1588 m. balandžio 4 d.	1559 m.	1588	Kristijonas III Darata fon Saksen-Lauenburg
38		Kristijonas IV	1577 m. balandžio 12 d.	1648 m. vasario 28 d.	1588 m.	1648 m.	Frederikas II Sofija fon Meklenburg-Gustov
39		Frederikas III	1609 m. kovo 18 d.	1670 m. vasario 9 d.	1648 m.	1670 m.	Kristijonas IV Ana Katerina
40		Kristijonas V	1646 m. balandžio 15 d.	1699 m. rugpjūčio 25 d.	1670 m.	1699 m.	Frederikas III Sofija Amalija Braunšveig
41		Frederikas IV	(1671 m. spalio 11 d.	1730 m. spalio 12 d.	1699 m.	1730 m.	Kristijonas V Šarlotė iš Heseno-Kaselio
42		Kristijonas VI	1699 m. lapkričio 30 d.	1746 m. rugpjūčio 6 d.	1746 m.		Kristijonas VI Luiza Maklenburg
43		Frederikas V	1723 m. kovo 31 d.	1766 m. sausio 14 d.	1746 m.	1766 m.	Kristijonas VI Sofija Magdalena Brandenburg-Kulmbach
44		Kristijonas VII	1749 m. sausio 29 d.	1808 m. kovo 13 d.	1766 m.	1808 m.	Frederikas V Luiza Anglė
45		Frederikas VI	1768 m. sausio 28 d.	1839 m. gruodžio 3 d.	1808 m.	1839 m.	Kristijonas VII
46		Kristijonas VIII	1786 m. lapkričio 18 d.	1848 m. sausio 20 d.[[	1839 m.	1848 m.	Frederikas VI
47		Frederikas VII	1808 m. spalio 6 d.	1863 m. lapkričio 15 d.[[	1848 m.	1863 m.	Kristijonas VIII Šarlotė

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tėvai
Gliuksburgų dinastija
48		Kristijonas IX	1818 m. balandžio 8 d.	1906 m. sausio 29 d. Kopenhaga	1863 m.	1906 m.	Vilhelmas fon Šlėzvigas-Holšteinas-Zenderburgas-Gliuksburgas Luiza Karolina
49		Frederikas VIII	1843 m. birželio 3 d. Kopenhaga	1912 m. gegužės 14 d. Hamburgas	1906 m.	1912 m.	Kristijonas IX
50		Kristijonas X	1870 m. rugsėjo 26 d.	1947 m. balandžio 20 d Kopenhaga	1912 m.	1947 m.	Frederikas VIII Luiza Bernadotte
51		Frederikas IX	1899 m. kovo 11 d.	1972 m. sausio 14 d. Kopenhaga	1947 m.	1972 m.	Kristijonas X Aleksandrina
52		Margarita II	1940 m. balandžio 16 d. Kopenhaga		1972 m.	2024 m.	Frederikas IX Ingrida Bernadotė
53		Frederikas X	1968 m. gegužės 26 d. Kopenhaga		nuo 2024 m.		Margarita II Princas Henrikas

• Danijos karaliai
• Norvegijos karaliai
• Švedijos karaliai