486 m. Chlodvigas, frankų saliečių vadas, nugalėjo Siagrijų (Sygarius) Suasono (Soissons) mūšyje ir užvaldė visą šiaurinę ir centrinę Galiją. Chlodvigas taip pat įamžino virtinę pergalių prieš kitas germanų gentis, pvz.: alemanus Tolbiako mūšyje. 496 m. jis priėmė krikščionybę. Tai suteikė jam teisėtumą ir galią jo krikščioniams pavaldiniams ir bažnyčios paramą prieš vizigotus. Jis nugalėjo Alariką II Vouillé mūšyje 507 m. ir okupavo Akvitaniją (ir Tulūzą). Gotai persikėlė į Toledą dabartinėje Ispanijoje. Chlodvigas padarė Paryžių karalystės sostine ir įkūrė Merovingų dinastiją, bet po jo mirties karalystė iširo. Jo įpėdiniai pasidalino valstybę, taip atsirado keturios karalystės: Paryžiaus, Orleano, Suasono ir Reimso. Kai Austrazijos rūmų valdytojas Pepinas iš Herstalio nugalėjo savo priešininką iš Neustrijos Tertry mūšyje, Merovingai prarado valdžią savo rūmų valdytojams. Herstalio šeima tapo Karolingų dinastija. Tuo metu musulmonai užkariavo Ispaniją ir kėlė grėsmę frankų karalystei. Kunigaikštis Odonas Didysis nugalėjo pagrindines įsiveržusias pajėgas 721 m. prie Tulūzos, bet nesugebėjo atmušti antpuolio 732 m. Karolis Martelis nugalėjo musulmonus Puatjė mūšyje ir pelnė frankų karalystėje pagarbą ir galią. 751 m. jo sūnus Pipinas Trumpasis tapo karaliumi ir oficialiai pradėjo Karolingų dinastiją.
Nuo 768 iki 814 m. frankus valdė Karolis Didysis.
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
.svg){kind=small}