PROFILPELAJAR.COM

Kov – Balandis – Geg
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2024

Balandžio 14 yra 104-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 105-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 261 diena.

Informacija

Vardadieniai

Justinas – Liuda – Liudvika – Luiza – Vaišvydė – Valerijonas – Valerijus – Visvaldas – Visvaldė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1362 – kryžiuočiai užėmė Vaidoto Kęstutaičio ginamą Kauno pilį;
1989 – Lietuvoje įsteigtas katalikiškasis moterų sambūris „Caritas“.

Gimimo dienos

1836 m. – Jurgis Kolesinskis, kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, JAV lietuvių pirmosios Šv. Jurgio bažnyčios Čikagoje pirmasis klebonas (m. 1912 m.).
1851 m. – Adalbertas Becenbergeris, vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.
1870 m. – Pijus Andziulis, MIC, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, Lietuvos marijonų provincijolas (m. 1950 m.).
1885 m. – Jonas Makauskis, Lietuvos farmacininkas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1969 m.).
1894 m. – Antanas Jurgelionis, Lietuvos gydytojas, gerontologas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas, tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1976 m.).
1909 m. – Juozas Baltušis, lietuvių rašytojas (m. 1991 m.).
1914 m. – Danutė Lipčiūtė-Augienė, lietuvių mokytoja, rašytoja, dramaturgė.
1923 m.:
- Pranas Gudelis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
- Vytautas Vaičekauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
1924 m. – Eduardas Cinzas-Čiužas, prozininkas (m. 1996 m.).
1930 m.:
- Vytautas Jurgis Dičius, Lietuvos architektas, profesorius, visuomenės veikėjas.
- Vytautas Žalakevičius, žymus lietuvių kino režisierius, dramaturgas, Lietuvos kino studijos meno vadovas ir direktorius (m. 1996 m.).
1931 m. – Vytautas Jurevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 2001 m.).
1938 m. – Romualdas Kęstutis Augūnas, Lietuvos fotografas, alpinistas.
1947 m.:
- Irena Milkevičiūtė, dainininkė (sopranas).
- Vincas Gudukas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1949 m. – Vytautas Venckus, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1952 m. – Viktoras Valiušis, Lietuvos, Trakų rajono ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
1953 m. – Vytautas Jonutis, Lietuvos ir Plungės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
1955 m.:
- Ana Ambrazienė-Kosteckaja, Lietuvos lengvaatletė, 400 m su barjerais bėgimo pasaulio rekordininkė.
- Bronis Ropė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Justinas Sartauskas, matematikas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
1957 m. – Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas, valdybos pirmininkas.
1959 m. – Rimantas Gasparavičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
1961 m. – Kęstutis Jurgelionis, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1964 m. – Egidijus Meilūnas, lietuvių diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.
1966 m.:
- Jonas Kiriliauskas, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- Raimondas Bitinas, pedagogas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1967 m. – Algis Grublys, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1972 m. – Vidas Blekaitis, Lietuvos galiūnas, Lietuvos galiūnų reitinge užimantis 2 vietą (2008 m.).
1978 m. – Vaidas Ratkevičius, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
1983 m.:
- Artūras Rimkevičius, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Per savo karjerą žaidė Lietuvos, Latvijos, Graikijos klubuose. Kviečiamas į nacionalinę rinktinę.
- Tomas Minsevičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Neaprašyti

1911 – Apolonija Stoškutė, dainininkė (sopranas), pedagogė;
1924 – Eduardas Cinzas (tikra pavardė Čiužas), prozininkas (m. 1996).

Mirtys

1908 m. – Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1849 m.).
1914 m. – Bronislovas Malevskis, inžinierius architektas (g. 1850 m.).
1917 m. – Liudvikas Lazaras Zamenhofas, akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas (g. 1859 m.).
1943 m. – Jokūbas Stanišauskas, prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius, profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (g. 1892 m.).
1954 m. – Gustavas Juozupaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas (slapyvardis Sėjus) (g. 1895 m.).
1978 m. – Jonas Puzinas, Lietuvos mokslinės archeologijos pradininkas, profesorius (g. 1905 m.).
1989 m. – Stasys Čepulis, Lietuvos gydytojas chirurgas, stomatologas, medicinos mokslų daktaras (g. 1910 m.).
1993 m.:
- Jonas Pleškys, lietuvis, buvęs TSRS Karinio jūrų laivyno laivo kapitonas, pabėgęs į užsienį (g. 1935 m.).
- Petras Butkus, Lietuvos ir Australijos lietuvių kapelionas, spaudos ir visuomenės veikėjas (g. 1914 m.).
1996 m. – Jonas Baronas, inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1952 m.).
1997 m. – Vytautas Kašuba, Lietuvos skulptorius (g. 1915 m.).
2001 m. – Petras Vaškys, Lietuvos keramikas, skulptorius (g. 1921 m.).
2003 m.:
- Albertas Jonas Kerelis, architektas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1926 m.).
- Balys Barauskas, lietuvių teatro aktorius (g. 1929 m.).
2008 m. – Vytautas Maželis, Lietuvos teisininkas, fotografas (g. 1914 m.).
2010 m.:
- Justinas Bautrėnas, Lietuvos teatro aktorius, teatro ir radijo režisierius, muziejininkas (g. 1925 m.).
- Vytautas Leitonas, Lietuvos sunkiaatletis, treneris, Tarptautinės kategorijos sunkiosios atletikos teisėjas, pedagogas (g. 1927 m.).
2021 m. – Eugenijus Ostapenko, Lietuvos estrados pop-scenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius (g. 1976 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

1865 – įvyko pasikėsinimas prieš JAV prezidentą Abraomą Linkolną, kuris kitą dieną mirė;
1912 – Titaniko katastrofa;
1922 – Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė sutartį, kuria atnaujinti šalių diplomatiniai ir prekybos santykiai;
1948 – įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC);
1956 – pirmą kartą pademonstruotas vaizdo grotuvas.

Gimimo dienos

1578 m. – Pilypas III Habsburgas, Asturijos princas, Ispanijos, Neapolio, Sicilijos ir Portugalijos karalius (Pilypas II) (m. 1621 m.).
1629 m. – Christiaan Huygens, Nyderlandų matematikas, astronomas, fizikas. Jo vardu pavadinta fizikinė teorema, svarbi (per)skaičiuojant inercijos momentą, – vad. Huigenso-Šteinerio teorema. Bangų fizikoje jo vardas susijęs su Hiugenso ir Frenelio principu (m. 1695 m.).
1849 m. – Sergejus Mosinas, rusas šaulių ginklų konstruktorius, generolas majoras (m. 1902 m.).
1862 m. – Piotras Stolypinas, Rusijos imperijos ministras pirmininkas (1906–1911 m.) valdant carui Nikolajui II (m. 1911 m.).
1892 m. – Viras Gordonas Čaildas, anglų archeologas (m. 1957 m.).
1907 m. – Fransua Diuvaljė, Haičio diktatorius, vudu žynys. Šalį valdė nuo 1957 m. iki pat savo mirties (m. 1971 m.).
1912 m. – Roberas Duano, prancūzų fotografas, humanistinės fotografijos atstovas (m. 1994 m.).
1921 m. – Thomas Crombie Schelling, 2005 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[1].
1927 m. – Alan Graham MacDiarmid, 2000 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 2007 m.).
1929 m. – Chadli Bendjedid, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1979 m. vasario 9 d. iki 1992 m. sausio 11 d.
1945 m. – Tuilaepa Aiono Sailele Malielegaoi, Samoa politikas, nuo 1998 m. – šalies ministras pirmininkas.
1967 m. – Jeff Jarrett, amerikiečių profesionalusis imtynininkas.
1973 m. – Robertas Ajala, Argentinos futbolininkas, žaidžiantis vidurio gynėjo pozicijoje, Argentinos Racing Club de Avellaneda klube.
1977 m. – Sarah Michelle Gellar, JAV aktorė.
1980 m. – Ben Wells, amerikiečių aktorius^[3].
1982 m. – Uğur Boral, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Fenerbahçe klubo saugas.
1983 m. – James McFadden, Škotijos futbolininkas. Anglijos Birmingham City ir Škotijos rinktinės puolėjas.
1985 m. – Martinš Raitumas, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
1986 m. – Igor Milošević, profesionalus Graikijos krepšininkas, kilęs iš Serbijos. Krepšininko ūgis yra 1,93 m. Rungtyniauja įžaidėjo, bei atakuojančio gynėjo pozicijose. 2010 m. sausio 24 d. perėjo į Vilniaus „Lietuvos Ryto" komandą.

Mirtys

1759 m. – Georgas Frydrichas Hendelis, šalia J. S. Bacho, yra žymiausias Baroko pirmosios pusės kompozitorius. Jis apibendrino savo pirmtakų pasiekimus ir paliko daug kūrinių, kurie iki šiol neprarado savo meninės vertės (g. 1685 m.).
1888 m. – Nikolajus Miklucho-Maklajus, rusų keliautojas, antropologas, etnografas, geografas (g. 1846 m.).
1925 m. – Jonas Singeris Sargentas, Jungtinių Valstijų tapytojas, kūrė portretus. Gimė Italijoje ir mirė Londone. Studijavo Paryžiaus dailės akademijoje (g. 1856 m.).
1930 m. – Vladimiras Majakovskis, rusų poetas, dramaturgas, dailininkas, vienas žymiausių futuristų (g. 1893 m.).
1935 m. – Amalija Emi Nėter, Amalie „Emmy“ Noether, vokiečių matematikė ir fizikė (g. 1882 m.).
1936 m. – Nikolajus Lichačiovas, rusų istorikas (g. 1862 m.).
1946 m. – Karlas Eduardas Strandmanas, architektas, dirbęs Švedijoje ir nuo 1893 Rusijos imperijoje, Kauno ir Kuršo gubernijoje. Iki Antro pasaulinio karo gyvenęs Liepojoje, Latvijoje (g. 1867 m.).
1950 m. – Šri Ramana Maharšis, tamilų kilmės žymus Indijos dvasinis mokytojas, advaitos-vedantos atstovas. Tikrasis vardas – Venkataramanas Ajaras. Vėliau jį pavadino Maharšis (kas reiškia „didysis išminčius“), o Ramana yra sutrumpinimas iš Venkataramanas (g. 1879 m.).
1980 m. – Džanis Rodaris, italų žurnalistas ir rašytojas. Išgarsėjo literatūrine pasaka „Čipolino nuotykiai“ (1951 m.) (g. 1920 m.).
1986 m. – Simone de Beauvoir, prancūzų rašytoja, filosofė ir feministė, ilgametė Ž. Sartro draugė (g. 1908 m.).
2009 m. – Morisas Driuonas, prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1918 m.).
2010 m. – Peter Steele, heavy metal grupių Type O Negative ir Carnivore vokalistas, dainų autorius ir bosistas (g. 1962 m.).