Šis straipsnis apie Popiežių Aleksandrą VIII. Apie kitus popiežius vardu Aleksandras skaitykite straipsnyje Popiežius Aleksandras. Apie kitas žodžio Aleksandras reikšmes skaitykite straipsnyje Aleksandras.
1652 m. vasario 19 d. popiežius Inocentas X Venecijos respublikos prašymu paskyrė jį St. Salvatore at the Laurels bažnyčios kardinolu, o gruodžio mėnesį buvo paskirtas Brešos vyskupu, kur ramiai praleido keletą savo gyvenimo metų. 1664 m. jis atsisakė šio posto ir grįžo į Romą. Čia dirbo kartu su popiežiais Klemensu IX ir Inocentu XI, pelnė Šv. Oficijos (sen. inkvizicija) sekretoriaus funkciją.
Pontifikatas
Buvo išrinktas popiežiumi 1689 m. spalio 6 d., nepaisant konklavoje buvusių Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Prancūzijos karaliaus atstovų įtakos. Naujasis popiežius, kuris pasirinko Aleksandro VIII vardą, buvo 78 metų amžiaus pasauliečiu, kas skyrė jį nuo asketiško pirmtako. Spalio 16 d. Pietro Vito Ottoboni buvo karūnuotas.
Gana trumpo valdymo laikotarpio metu Aleksandras VIII vėl įvedė nepotizmo praktiką. Tarp jo paskirtų kardinolų atsirado brolėnas bei brolio anūkas. Popiežius buvo populiarus paprastų žmonių tarpe, kadangi sumažino mokesčius ir maisto kainas, tačiau sukėlė pasipriešinimą, norėdamas skirti karinę paramą savo tėvo gimtinei – Venecijai.