Beveik visa Šiaurės Amerika yra ant Šiaurės Amerikos plokštės, nedidelė dalis ant Ramiojo vandenyno plokštės. Ant Ramiojo vandenyno plokštės yra Žemutinės Kalifornijos pusiasalis Meksikoje bei Kalifornijos pakrantė nuo San Diego iki San Francisko. Lūžis tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių vadinamas San Andreaso lūžiu. Abi plokštės juda į šiaurę, tačiau Ramiojo vandenyno plokštė juda greičiau. Plokštės slysta viena kita, o kadangi susidaro trintis, čia dažni žemės drebėjimai.
Vakarine žemyno puse, kurią suformavo tektoninių plokščių sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Tai Aliaskos kalnų grandinė, Uolėtieji kalnai, vakariniai Kordiljerai ir Vakarų Siera Madrė, kurie didžiąja dalimi susidarė prieš maždaug 80 mln. metų dėl Ramiojo vandenyno plokštės spaudimo į Šiaurės Amerikos plokštę. Aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas yra Denalio kalnas (6194 m).
Žemyno šiaurėje yra Grenlandija, kurią dengia ledynas, o piečiau tarp Kanados ir JAV yra Didieji ežerai, likę po paskutiniojo ledynmečio. Čia yra didžiausias po Kaspijos jūros pasaulio ežeras, Aukštutinis ežeras, kurio plotas 82 tūkst. kv.km. Rytinėje dalyje yra Apalačai, kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams (susidarė prieš maždaug 400 mln. metų). Tarp Apalačų ir Uolėtųjų kalnų yra lygumų regionas, kuriuo teka Misūris ir Misisipė. Misisipės slėnis dar vadinamas Tornadų alėja, nes čia dažnai susidaro tornadai.
Didelė Šiaurės Amerikos dalis negyvenama, ypač žemės tolimoje šiaurėje, o dauguma žemyno gyventojų įsikūrę dideliuose miestuose.
Nuo 1931 m. oficialiu geografiniu Šiaurės Amerikos centru laikomas Regbio miestelis Šiaurės Dakotoje. Vietą žymi 4,5 m aukščio obeliskas.
Ekonomika
Visoje Šiaurės Amerikoje netrūksta derlingos žemės, mineralų bei iškastinio kuro. Ekonomiškai stipriausia žemyno valstybė yra JAV – turtingiausia ir galingiausia pasaulio šalis. Centrinės Amerikos valstybės silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV (iš dalies ir su Kanada bei Meksika) bei pastarosios teikiamos pagalbos.