Gajanos Kooperacinė Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje. Sostinė – Džordžtaunas. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.
Gajanos plotas – 214 970 tūkst. kv. metrų. Daugiausiai šį plotą (virš 87 proc.) dengia vešlūs drėgnieji atogrąžų miškai, pasižymintys gausia biologine įvairove, tad Gajana yra viena rečiausiai apgyvendinamų valstybių pagal gyventojų tankį.[1] Gajana yra vienintelė šalis Pietų Amerikoje, kurios valstybinė kalba yra anglų, tačiau beveik visų valstybės gyventojų gimtoji kalba yra anglų kalbai artima Gajanos kreolų kalba.[2]2019 m. 48,4 procentai žmonių gyveno už skurdo ribos. Gajanos šiaurės krantuose rasti dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai.[3]
Gajanos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.
Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.
1966 m. kolonija gavo nepriklausomybę, 1970 m. paskelbta respublika, Sandraugos nare. Nepaisant to, JAV ir britų žvalgybos įtakojo šalies politinį gyvenimą. Valdant socialistui Forbes Burnham Gajana paskelbta kooperacine respublika, užmegzti draugiški santykiai su Kuba, TSRS, uždraustas importas, pradėta masinė nacionalizacija. Po jo mirties nors ir toliau šalį valdo socialistai, jų santvarka nuosaikesnė.
Gajana konfliktuoja tiek su Venesuela, kuri tebereiškia pretenzijas į šalies vakarus – Guajana Esekibą, tiek su Surinamu, kuris reiškia pretenzijas į šalies pietryčius.
Oficialiai Gajana vadinama pusiau prezidentinė demokratinė respublika, kurioje vyrauja daugiapartinė vyriausybė, o jai vadovauja šalies prezidentas. Vykdomąją valdžią Gajanoje atlieka vyriausybė, įstatymų leidžiamąją valdžią – ir šalies vyriausybė, ir nacionalinė Gajanos asamblėja.
Istoriškai šalies politika dažnai buvo susijusi su prievarta. Dažni rinkimai baigdavosi riaušėmis. Aštuntame ir devintame dešimtmečiuose Gajanos valdžioje vyravo Nacionalinis žmonių kongresas. Po 1992 m. rinkimų šalyje valdžia pasikeitė ir valdžią perėmė Žmonių progreso partija.
Gajanos plotas yra apie 197 000 km². Gajanos valstybė turi sienas su Venesuela vakaruose, Brazilija vakaruose ir pietuose, bei Surinamu rytuose. Gajanos kranto linija eina palei Šiaurės Atlanto vandenyną ir sudaro 430 km. Pajūrio juostoje įsikūrę beveik 90 % šalies gyventojų. Kranto linija tęsiasi nuo Koranteino upės rytuose iki Venesuelos pasienio šiaurės vakaruose. Kranto linijos plotis yra nuo 5 iki 6 km.
Regionas jūros link sudarytas iš pelkynų, seklaus, rudo vandens, smėlėtų seklumų. Nuo Naujojo Amsterdamo pelkės tęsiasi 25 km. Pelkės yra tarp balto smėlio juostos ir lygumos. Pelkės susiformavo, kai užtvankos neleido jam tekėti į derlingus regionus.
Balto smėlio juostos yra pakrantės šiaurinėje dalyje. Šios vietos plotis yra nuo 150 iki 250 km. Smėlio juostos yra žemos, su įsiterpusiomis uolienų atodangomis. Smėlio juostos sutvirtina tankų medžių mišką. Jeigu medžiai yra pašalinami prasideda erozija.
Trys didžiausi Gajanos regionai yra šalies viduryje. Tai lygumos, plokščiakalniai ir kalnai, bei savanos, kurios tęsiasi nuo smėlio juostos iki šalies pietų sienos. Pakaraimos kalnų grandinė dominuoja šalies vidurio vakaruose. Roraimos kalnas prie Venesuelos pasienio yra aukščiausias šalies kalnas iškylantis iki 2762 metrų. Toliau, pietuose yra Kajeturo plokščiakalnis. Tai platus, akmenuotas plokščiakalnis, iškylantis 600 metrų. Pietiniame pasienyje su Brazilija yra 1000 metrų Kanuku, bei Akarajaus kalnai.
Dauguma vidurio šalies žemių yra sudarytos iš pievų. Rupununio savanos pievos yra didžiausios pievos ir užima 15 000 km² pietų Gajanoje. Ši savana tęsiasi iki Venesuelos, bei Brazilijos.
Upių tinklas tankus, jos vandeningos, tačiau slenkstėtos. Pagrindinės upės – Esekvibas, Koranteinas, Berbisas, Demerara. Žemupyje sudaro dideles deltas arba estuarijas. Potaro upėje yra žymus Kajeturo krioklys.
Klimatas tropinis; drėgnas ir karštas. Pakrantėje jaučiama pasatų įtaka. Yra du drėgnieji laikotarpiai – nuo gegužės iki rugpjūčio vidurio ir nuo lapkričio vidurio iki sausio vidurio.
Gajana pasižymi vienais didžiausių neliestų džiunglių plotų pasaulyje[4]. Dalis Gajanai priklausančios Amazonijos dar neliesta žmogaus, todėl ten išlikusios retos augalų ir gyvūnų rūšys.
2008 m. apskaičiavimais, miestuose gyvena tik 28 % visų Gajanos gyventojų. Vidutinė gyvenimo trukmė – 66,68 metų. Beveik visi gyventojai yra raštingi.[5]
Šalies maistas, muzika, sportas ir kt. labai panašūs į kitų Karibų jūros regiono valstybių.
Populiariausias šalies sportas yra kriketas. 2007 m. šalis buvo viena iš pasaulio kriketo čempionato šeimininkių. Gajana taip pat priklauso CONCACAF furbolo organizacijai.