Surinamo respublika – parlamentinė konstitucinė demokratija. Konstitucija priimta 1987 m.
Vykdomoji valdžia – vienų rūmų Nacionalinis parlamentas (De Nationale Assemblée,DNA), sudarytas iš 51 nario, renkamas 5 metų kadencijai. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai parlamente (2/3 narių dauguma), jis yra vyriausybės vadovas. Jei nepavyksta surinkti 2/3 daugumos, prezidentas renkamas iš Jungtinės asamblėjos (Verenigde Volksvergadering, VVV), sudaryto iš Nacionalinio parlamento ir regioninių atstovų. Prezidentas suformuoja 16 ministrų kabinetą. Apygardų valdytojus skiria prezidentas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Surinamo nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Henry L. Mac-Donaldas savo Vyriausybių vardu 2013 m. kovo 26 dieną Niujorke pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami Lietuvos ir Surinamo diplomatiniai santykiai.[1]
Surinamas yra mažiausia Pietų Amerikos šalis (plotas 163 270 km²). Valstybė išsidėsčiusi Gvianos plokščiakalnio šiaurės rytinėje dalyje. Didžioji šalies dalis kalnuota, kalnagūbriai ir masyvai iškyla virš 1280 m. Aukščiausia šalies vieta (1286 m) yra Julianatopo kalnasVilhelminos kalnuose. Kiti svarbesni kalnai: Tafelbergas (1026 m), Kasikasima (718 m), Goliatenbergas (358 m). Šalies šiaurėje – žemumos, daugiausia supelkėjusios.
Klimatas subekvatorinis; drėgnas ir karštas. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C. Kritulių iškrenta tarp 2300-3000 mm.
Upės vandeningos, neilgos. Dauguma upių prasideda kalnuose Surinamo pietuose ir teka į šiaurę vandenyno link. Laivybai tinka tik upių žemupiai, nes kitose dalyse gausu krioklių ir slenksčių. Svarbiausios upės: Surinamas, Maroveinas (Maroni), Koranteinas, Koperneimas, Nikeris, Komeveinas. Surinamo centrinėje dalyje suformuotas milžiniškas Brokopondo tvenkinys. Gausu pelkių.
Apie 90 % šalies ploto dengia drėgnieji ekvatoriniai miškai. Jiems apsaugoti įsteigta keletas nacionalinių parkų ir rezervatų (Centrinio Surinamo gamtos rezervatas įtrauktas į UNESCO paveldą). Surinamo šiaurėje – savanos.
Svarbiausias Surinamo pajamų šaltinis – boksito (telkiniai Kotikos ir Surinamo upių baseinuose) gavyba ir pramonė. Taip pat auginami bananai ir ryžiai, kertami miškai, išgaunama nafta ir auksas. Žvejyba. Pagrindinis šalies elektros energijos šaltinis – hidroelektrinė ant Brokopondo tvenkinio. Svarbiausi prekybos partneriai – JAV ir Nyderlandai.
Kreolai ir simaronai – daugiausia katalikai arba protestantai, indai išpažįsta hinduizmą, taip pat ir krikščionybę bei islamą (kaip ir javiečiai). Tarp religinių grupių yra pagarba, skirtingos konfesijos sugyvena taikiai. Demografinė padėtis panaši į kaimyninės Gajanos, tik pastarojoje žymiai mažiau išeivių iš Indonezijos.
Didžioji gyventojų dalis (~90 %) gyvena Paramaribe arba Atlanto pakrantėje. Šalies pietinė dalis gyvenama itin retai. Nyderlanduose taip pat nemažai išeivių iš Surinamo (2005 m. jų buvo 328 300).
.svg)
