PROFILPELAJAR.COM

Vokiečiai
Švarcvaldo vokiečiai savo krašto tautiniais drabužiais
Gyventojų skaičius	~75 milijonai^[1]150 milijonų
Populiacija šalyse	Vokietija: 67 000 0000 - 75 000 000^[2]^[3] JAV: 50 000 000^[4] Brazilija: 5 000 000 ^[5] Austrija: 4.000 000 Šveicarija: 3 400 000^[6] Kanada: 3 000 000^[7] Prancūzija: 1 500 000^[8]^[9] Rusija: 1 000 000 Australija: 742 212^[10] Argentina: 600 000^[11] Čilė: 500 000–600 000^[12] Nyderlandai: 320 000^[13] Italija: 290 000^[14]^[15] Didžioji Britanija: 266 136^[16] (tik gimę Vokietijoje) Ispanija: 208 349^[17] Lenkija: 150 000 Vengrija: 62 233–220 000^[18] Rumunija: 60 000^[19] Namibija: 20 000^[20]
Kalba (-os)	vokiečių
Religijos	Vyrauja katalikai. Egzistuoja protestantų mažumos.
Giminingos etninės grupės	Germanai

Vokiečiai (vok. Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:

Vokiečių tautos paplitimas pagal 1910 metų surašymo duomenis, su to meto valstybių sienomis. Beveik nepasikeitęs vokiečių plotas buvo išlikęs iki 1945 metų masinio vokiečių žemių etninio valymo Lenkijoje (dalis išžudyta ir išvaryta apie 8,5-9 milijonai vokiečių, o jų žemės apgyvendintos lenkų), Čekijoje (išžudyta ir į likusią Vokietiją iš savo žemių išvaryta apie 3 milijonus Sudetų vokiečių) ir Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje (išnaikinta ir išvaryta į likusią Vokietiją apie 1 milijoną vokiečių, neįskaitant lietuvininkų). Šį etninį valymą palaikė Antrąjį pasaulinį karą prieš Vokietiją laimėjusios šalys, siekdamos fiziškai ir morališkai ją sužlugdyti.

a) VFR piliečių vaikai,
b) iki 1937 metų gruodžio 31 d. gyvenę Vokietijos Reicho teritorijoje,
c) etnine prasme save laikantys vokiečiais (vartoja vokiečių kalbą, vaikus auklėja pagal vokiškas tradicijas ir pan.).

Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar – tai austrų tautybę turintys gyventojai.

Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žr. lentelę), vientisai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.

Su Lietuva sietinos keleta vokiečių grupių: Klaipėdos krašto vokiečiai (Vokietijoje vadinami memelenderiais (vok. Memelländer); Lietuvos vokiečiai – kitoje šalies teritorijoje gyvenę vokiečiai iki 1941 metų; Baltijos vokiečiai – Šiaurės Lietuvoje ūkininkavę stambūs žemvaldžiai, kilę iš Kuršo ir Livonijos; rytprūsiai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje; Rusijos vokiečiai, persikėlę į Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo; naujieji rytprūsiai – po Antrojo ATR padalijomo į Suvalkiją atsikraustę kolonistai ir kt.

Istorija

Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, tiuringų, bavarų, alemanų, langobardų, gotų, nemetų, švabų ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį X–XIII a. įėjo vokiečių feodalų užkariautų didžioji dalis Polabės slavų, pamarėnų, sileziečių bei prūsų genčių. Taip pat dalis jotvingių, kuršių, mažesne dalimi žemaičių, lyvių, estų genčių. Taip pat dalis kitų tautų, kaip kad fryzų, danų ir net švedų. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.

Pavadinimas

Vokiečiai ir Vokietija pasaulyje vadinami labai skirtingai. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad Vokietija susivienijo tik XIX a., o dabartinėse Vokietijos žemėse buvo įvairiai vadinamų genčių, karalysčių, kunigaikštysčių ir kitokių politinių teritorinių darinių. Sakykime, kai kuriose germanų kalbose vokiečiai vadinami deutsche – duitsers – tyskar, slavų kalbose įprasti pavadinimai nijemci – němci – nijemci – niemcy – немцы – nemci – німці (slaviški pavadinimai reiškia 'nebyliai (nemokantys kalbos)'), romanų kalbose – allemands – alemães. Vokiškoji žodžio lytis deutch kildinama iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *teutā, reiškiančio 'tauta'.^[21]

Rytų baltų pavadinimo vokietis (latv. vācis, vācietis) kilmė nėra visiškai aiški: šį žodį bandoma sieti su Žemutinės Saksonijos vietovardžiu Waake (žinomas nuo XI a.) arba su pietryčių Švedijos genties pavadinimu vagoth (žinomas nuo VI a.), kuris galbūt sudarytas iš *vāki(ā) + -goth.^[22] Tokiu atveju šis skandinavų genties pavadinimas buvo perkeltas vokiečių tautai. Indoeuropiečių prokalbėje žodžio šaknis *wekʷ- reiškė 'kalbėti' (plg. prūs. wackis [vakis] '(karo) šūkis').^[23]