Austrijos-Vengrijos gyventojų surašymuose serbai ir kroatai buvo laikomi viena tauta, turinčia tą pačią kalbą, kultūrą ir papročius. Dėl to visi Austrijos-Vengrijos gyventojai, kurių gimtoji kalba buvo serbų-kroatų, buvo klasifikuojami kaip serbokroatai.
Jugoslavijos karalystėje buvo laikomasi oficialios versijos, kad serbai, kroatai ir slovėnai yra viena jugoslavų tauta, turinti tris pavadinimus.
Tik 1961 m. gyventojų surašyme buvo sudaryta galimybė nurodyti jugoslavo tautybę. 1981 m. gyventojų surašymo metu 8,2 % arba 379 000 gyventojų Kroatijoje nurodė esą jugoslavais pagal tautybę. Taip pat didelė jugoslavų dalis buvo Bosnijoje ir Hercegovinoje (7,9 %), tuo tarpu Makedonijoje ir Slovėnijoje, kur istoriškai nebuvo kalbama serbų-kroatų tarmėmis, jugoslavų buvo ne daugiau 2 proc. Jugoslavais paprastai save laikė jauni miestų gyventojai, mišrių šeimų vaikai arba Jugoslavijos komunistų sąjungos nariai.[1]
Po Jugoslavijos žlugimo XX a. dešimtajame dešimtmetyje žlugo ir jugoslavų tautos kūrimo projektas, tačiau tam tikra dalis buvusios Jugoslavijos piliečių ir jų palikuonių iki šiol save identifikuoja kaip jugoslavus. Žymiausias pavyzdys yra garsi dainininkė Lepa Brena, kuri ir po Jugoslavijos žlugimo save laiko jugoslavų tautybės. Tačiau reikšmingesnę dalį jugoslavų tautybės asmenų šiais laikais galima rasti tik diasporoje.
Nuorodos
↑Dusko Sekulic, Garth Massey, Randy Hodson, Who were the Yugoslavs?, in: American Sociologicak Review, Band 59.1994, S. 83-97
↑ 2,02,11991 m. gyventojų surašymo duomenų apie jugoslavus Makedonijoje nėra paskelbta, dėl to nėra tiksli ir jugoslavų dalis visoje Jugoslavijoje 1991 m. Manoma, kad Jugoslavijoje buvo apie 3 proc., o Makedonijoje tarp 0,0 ir 0,8 proc.
