Augant Kaunui, augo statybinio žvyro poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. Čiurlionio dailės muziejaus) priešistorinis skyrius 1938–1940 m. čia atliko tyrinėjimus. 1954 m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta mezolito ir neolito laikų sodybų liekanų, II–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. 1939 m. Veršvų kapinyne dvigubame kape rastas gerai išlikęs senovės Romos bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.[3]
1933 m. Veršvuose pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“. 1959 m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė.[4]1946 m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto. Sovietmečiu Veršvų piliakalnio papėdėje prie kapinyno buvo pastatytas gelžbetoninių gaminių fabrikas.[5]