PROFILPELAJAR.COM

Romainiai

Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.

Romainiai

54°56′02″š. pl. 23°49′19″r. ilg. / 54.934°š. pl. 23.822°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Šilainių seniūnija

Vikiteka

Romainiai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Romáiniai
Kilmininkas:	Romáinių
Naudininkas:	Romáiniams
Galininkas:	Romáinius
Įnagininkas:	Romáiniais
Vietininkas:	Romáiniuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Ромайне, Романь, lenk. Romajnie

Romainiai – Kauno miesto dalis šiaurės vakarinėje miesto dalyje, į šiaurę nuo Lampėdžių, prie Romainių gatvės.^[1] Yra Romainių tuberkuliozės ligoninė (atidaryta 1937 m., dabar KMUK filialas), sanatorija, Romainių kapinės, Romainių koplyčia.

Etimologija

Romainių gyvenvietė minima XIV a. vidurio kryžiuočių kronikose. Petras Dusburgietis rašė, kaip Ragainės komtūras 1294 m. „užpuolė Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius, čia sudegino kaimą, vadinamą Romainiai, kuris pagal jų papročius buvo laikomas šventu, o visus gyventojus paėmė į nelaisvę arba išžudė“.^[2] Gyvenvietės senumą liudija ir piliakalnis, ir šaknis Rom -. Tai ta pati šaknis, kaip ir žodžių ramus, romus, Ramovė, Romuva. Spėjama, kad čia buvusi lietuvių šventykla, stovėjęs aukuras ir degusi amžinoji ugnis. Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Istorikų duomenimis, šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras. Gali būti, kad Romainiuose veikė iš Nadruvos perkeltas Romuvos tarpgentinis religinis centras.^[3]

Geografija

Romainiuose daug miškų: rytinėje dalyje – Linkuvos miškas, vakarinėje – Šilainių miškas. Miškuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Miške stūkso nebaigto statyti Romainių forto liekanos (1913–1915 m.). Romainiams priklauso taip pat Aukštutiniai Kaniūkai ir Vijūkai. Šiaurinė dalis Romainių likusi Kauno rajone.

Istorija

1295 m. Ragainės komtūras Liudvikas iš Libencelės laimėjo mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą.^[4] 1336 m. Romainių saloje pastatyta Marienburgo pilis, o dešiniajame Nemuno krante – Bajenburgas (netoli Veliuonos). 1384–1402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai, kurių bent dešimtadalis ėjo pro Romainius.

Apie XVI a. pastatyti senieji Romainių dvaro rūmai. XVIII a. Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, Karolis Prozoras ir jo sūnus Mauricijus, 1831 m. sukilimo metu vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių būriui ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša.

1850–1917 m. valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze. 1937 m. šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė, pirmieji pacientai priimti liepos 2 d.

1946 m. Romainiai prijungti prie Kauno miesto, tačiau dalis kaimo liko Kauno rajone. 1969 m. atidaryta Romainių pradinė mokykla.^[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m.	Požėlos rajonas
2000–	Šilainių seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.

1902 m.^[6]

1923 m.^sur.^[7]

173

225

Žymūs žmonės

Romainių dvare (vadintame Романь) mirė senojo Rusijos himno „Боже, царя храни“ autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).

Romainių kapinėse palaidotas tapytojas, vitražistas ir scenografas Stasys Ušinskas, lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolis Romas Kalanta, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, aktorius Viktoras Šinkariukas ir kt.