Linkuva – Kauno miesto dalis į šiaurės vakarus nuo miesto centro, kiek į vakarus nuo Šilainių , prie automagistralės Via Baltica Kauno vakarinio lanksto.[ 2] Prie Linkuvos yra Veršvo kraštovaizdžio draustinis , jame prie Veršvo upelio išlikusi Linkuvos dvaro sodyba – kultūros paminklas su vertingais memorialiniais kūriniais (Linkuvos dvaro Šv. Jono Krikštytojo koplyčia , Kristaus Karaliaus kompozicija), parko fragmentais. Yra civilinės Linkuvos (Maironiškių) kapinės , sunykusios Šilainių prancūzų karių kapinės . Veršvo slėnyje įsteigtas Veršvo kraštovaizdžio draustinis . Šiai miesto daliai iš dalies priskiriamas IX Kauno fortas .[ 3]
Istorija
Linkuvos kapinės Mosėdžio g.
Istoriniuose šaltiniuose 1678 m. minimas Linkuvos dvaras . XIX a. pradžioje Linkuvoje buvo apsistoję prancūzų kariai, po nesėkmingo Napoleono žygio į Rusiją dalis jų buvo netoli dvaro palaidoti. Iki I pasaulinio karo kaimas buvo vadinamas Linkava .[ 4]
XX a. tarpukariu Linkuvos dvarą įsigijo vyskupas Juozapas Jonas Skvireckas . Po II pasaulinio karo dvare įsikūrė „Bolševiko“ kolūkis, kuriame buvo vystoma visuomeninė gyvulininkystė ir daržininkystė, jo darbuotojai yra gavę sovietinių žemės ūkio apdovanojimų.[ 5]
1984 m. kovo 28 d. Užliedžių apylinkės Linkuvos gyvenvietė buvo prijungta prie Kauno miesto.[ 6] Prie miesto buvo prijungta didžioji Linkuvos dalis, bet šiaurinė dalis kaimo liko Kauno rajone. 1992 m. Linkuvos devynmetė mokykla prijungta prie Užliedžių mokyklos .[ 7] 2017 m. rajoninis kaimas panaikintas, jo žemes priskiriant Giraitės ir Vijūkų kaimams.
Gyventojai
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.93 ir 23.85“ (Map). Baltic Maps . „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12 .
↑ Linkuva (2) . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 416 psl.
↑ Aleksandras Vanagas . „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 126
↑ Petras Kežinaitis . Kauno apylinkės. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. // psl. 110.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 m. Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: LR statistikos departamentas, 1993, p. 169.
↑ Mokykla. Uzliedziubc.lt (tikrinta 2022-05-31).
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи . – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ 10,0 10,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.