Sorbitolis, sorbitas, gliucitolis, E420 – organinis junginys, gliukozės redukcijos produktas: H(CHOH)6H. Tai natūralios kilmės maisto priedas, natūralus angliavandenis alkoholis, esantis daugelio vaisių bei uogų sudėtyje, taip pat ir žmogaus organizme. Pramoniniu būdu gaminamas iš gliukozės (dekstrozės).
Dalinai karbohidruotas alkoholis yra cheminis apibrėžimas, sorbitolio sudėtyje alkoholio (etanolio) nėra.
Sorbitolis yra natūralios kilmės cukraus pakaitalas, pirmą kartą išskirtas iš šaldytų šermukšnių vaisių (lot. Sorbus šermukšnis). Jo randama abrikosuose, datulėse, jūros augaluose, kriaušėse, obuoliuose, persikuose, šviežiose bei džiovintose slyvose, vynuogėse, vyšniose. Tai yra įsisavinama medžiaga (maistingas saldiklis), gana kaloringas kaip ir cukrus, tačiau už jį turi kur kas mažiau saldumo. Kaloringumas – 2,6 kcal/g (angliavandenių vidutinis kaloringumas yra 4 kcal/g). Saldumas 40 % mažesnis, palyginus su sacharoze, mažai skiriasi skoniu. Turi savybę išlaikyti drėgmę.
Maisto priedas
Europos Sąjungos E numerių sąraše esantis E420. Naudojamas kaip drėkiklis, emulsiklis, saldiklis, stabilizatorius.
Vartojimas
Sorbitolis įeina į daugelio maisto produktų, skirtų diabetikams, sudėtį vietoje cukraus, taip pat ir į kitus plačiam vartotojų ratui gaminamus produktus: krabų skonio lazdeles iš surimio, becukrius saldainius (pvz., mėtinius), dietinius gaiviuosius gėrimus, ledus.
Siekiant apsaugoti vartotojus nuo dantų ėduonies, įeina į kai kurių dantų pastų ir becukrių kramtomųjų gumų sudėtį,
Sorbitolis naudojamas kaip saldainius minkštinanti medžiaga, kuri sulaiko drėgmę. Jis dedamas į sirupus nuo kosulio ir panašius vaistinius preparatus, priskiriamas prie neveikliųjų medžiagų.
Poveikis
Sorbitolis lėtai prasiskverbia į audinius, todėl neturi įtakos cukraus kiekiui kraujyje, organizmas insulino daugiau negamina, todėl šį saldiklį gali vartoti sergantieji cukriniu diabetu.
Sorbitolis padeda organizmui mažiau sunaudoti vitaminų B1 ir B6, biotino, pagerina žarnyno mikroflorą. Vartojant šį pakaitalą skrandis išskiria daugiau sulčių, suaktyvėja tulžies pūslės veikla. Kadangi jis veikia šiek tiek laisvinamai, galima vartoti užkietėjus viduriams. Tačiau šio saldiklio iškart suvalgius daugiau nei 30 g, gali pradėti mausti skrandį, pykinti, pūsti vidurius. Manoma, kad jis skatina tulžies pūslės akmenligę. Viršutinė saugi dozė sveikam žmogui – iki 50 g per parą, sergantiems diabetu − iki 30 g per parą.[1]
Sorbitolis naikina burnos mikrobus, taigi sumažėja tikimybė susirgti ėduonimi.
Užfiksuotas atvejis, kuomet per parą suvartojus 20 g sorbitolio (becukrėje kramtomoje gumoje) kilo sunkus viduriavimas. Nuolat per parą 30 g sorbitolio vartojusį žmogų teko hospitalizuoti.[2] Sorbitolis gali pasunkinti dirgliųjų žarnų sindromą, fruktozės įsiurbimo sutrikimus.[3] [4]
Organizmas sorbitolį gauna ne tik su maistu, žmogaus ląstelės jį gamina ir pačios. Kai ląstelėje prisikaupia pernelyg daug sorbitolio, jis gali pakenkti.[5] Diabetinė retinopatija ir neuropatija gali turėti ryšį su sorbitolio pertekliumi akių ar nervų ląstelėse. Sergant diabetu sorbitolis organizme susidaro metabolinio proceso metu iš perteklinės gliukozės perdirbamos sorbitol-aldozės reduktazės.[6]
Sorbitolis šalina iš organizmo vandenį ir druskas, o tai labai rizikinga. Dideli sorbitolio kiekiai gali sukelti skausmus pilvo srityje, vidurių pūtimą ir viduriavimą (nuo silpno iki sunkaus). Per didelė dozė gali pabloginti fruktozės absorbciją. Draudžiama naudoti maiste kūdikiams iki 1 metų.
Nuorodos
