Ląstelė (lot. cellula – „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad suaugusio žmogaus kūną sudaro apie 100 trln. ląstelių, skirstomų į 220 tipų.

Ląstelės atradimui didelės reikšmės turėjo mikroskopo išradimas. 1665 m. R. Hukas pirmasis pro mikroskopą pastebėjo, kad jo stebimas objektas (svogūno lukšto odelė, samanos lapelis) sudarytas iš atskirų beveik vienodo dydžio plytelių, narvelių ar akelių, kurias pavadino ląstelėmis. Deja, mikroskopai buvo netobuli, todėl buvo galima pastebėti tik ląstelės sienelę. Vėliau pastebėta, kad gyvų ląstelių turinį užpildo tam tikras darinys, kurį pavadino protoplastu. Gyvoji medžiaga, iš kurios sudarytas protoplastas, vadinama protoplazma. Pati protoplazma – tai vandeningas gelis, sudarytas iš vandens (60-70 proc.), mineralinių medžiagų (1 proc.) ir organinių junginių: baltymų, lipidų, angliavandenių, nukleorūgščių. Iš pavienių ląstelių formuojasi patvarūs ląstelių telkiniai, kurie vadinami audiniais.

Pagal principinę ląstelės struktūrą skiriami prokariotai ir eukariotai. Eukariotinės ląstelės yra sudėtingesnės, jų branduolys nuo likusios ląstelės dalies atskirtas dviguba membrana, tuo tarpu prokariotų (pvz., bakterijų) ląstelėse genomas nuo likusios ląstelės dalies neatskirtas.

• Citoplazma – yra terpė, kurioje vyksta visos gyvybiškai svarbios cheminės reakcijos ir kaupiamos maisto medžiagos.
• Plazminė membrana – tai iš organinių medžiagų sudarytas išorinis ląstelės dangalas. Jis reguliuoja medžiagų patekimą ir šalinimą iš jos.
• Ribosomos - jos vykdo baltymų sintezę

• Plazminė membrana – tai iš organinių medžiagų(fosfolipidų ir baltymų intarpų) sudarytas išorinis ląstelės dangalas. Jis reguliuoja medžiagų patekimą ir šalinimą iš jos.
• Branduolys – jame išsidėsčiusios chromosomos, vyksta nukleorūgščių sintezė, iš jo valdoma ląstelės veikla.
• Chromosomos – sudarytos iš baltymų ir deoksiribonukleorūgščių (DNR). DNR yra paveldimos informacijos apie ląstelės sudėtį ir struktūrą laikmena. Skirtingų rūšių organizmams būdingas skirtingas chromosomų skaičius.
• Branduolėlis – branduolio dalis, kurioje gaminamos ribonukleorūgštys ir surenkami ribosomų subvienetai.
• Citoplazma – yra ląstelės dalis tarp plazminės membranos ir branduolio, joje vyksta daugelis biocheminių reakcijų ir kaupiamos maisto medžiagos.
• Ribosomos – baltymų gamybos vieta.
• Šiurkštusis endoplazminis tinklas – kaupia ir transportuoja baltymus.
• Lygusis endoplazminis tinklas – gamina ir transportuoja kai kuriuos lipidus, modifikuoja vaistus, toksinus ir pan., kaupia kalcio jonus.
• Mikrokūnelis
• Goldžio kompleksas – jame modifikuojami baltymai, sintetinami sfingolipidai, formuojamos pūslelės, nešančios reikiamas biomolekules į kitus ląstelės sandus.
• Mitochondrijos – jose sintetinama ATP, hemas, jos palaiko neorganinių jonų homeostazę, svarbios apoptozei.
• Lizosomos – jose skaidomi organiniai junginiai, vykdo viduląstelinį virškinimą.
• Ląstelės centras, centrosoma, centriolė – yra mikrovamzdelių organizacijos centras, dalyvauja ląstelės dalijimosi procese. Nėra augalų ląstelėse.

Ląstelėje aptinkama didelė dalis cheminių elementų, randamų negyvojoje gamtoje. Didžiąją kiekvieno organizmo kūno masės dalį (apie 98 %) sudaro ir į organinių junginių sudėtį įeina anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas, siera. Angliavandenius sudaro anglis, vandenilis ir deguonis, lipidus - anglis, vandenilis, deguonis, kai kuriuos fosforas ir azotas, baltymus - anglis, vandenilis, azotas, deguonis, siera, o nukleorūgštis ir ATP - anglis, vandenilis, azotas, deguonis ir fosforas.

Organizmams reikalingi ir įvairūs metalai, svarbesni iš jų yra:

• Geležis augalams reikalingas kaip chlorofilo sintezės katalizatorius (Magnis, kaip chlorofilo sudedamoji dalis); gyvūnams jis būtinas kaip hemoglobino sudedamoji dalis.
• Kalcis būtinas jauniems augalų audiniams augti, ypač šaknims; gyvūnų organizme - kaulų, dantų, kriauklių sandaros elementas, skatina kraujo krešėjimą, svarbus raumenų, širdies darbui.
• Kalis reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir vandens balansui palaikyti. Jis pagerina augalų krūmijimasį, sėklų daigumą, turi įtakos gyvūnų nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui.
• Natris reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir membranų pralaidumui palaikyti, daro įtaką vandens balansui organizme, kraujo pH, stimuliuoja nervų veiklą.

• Ląstelių dalijimasis

Vikiteka: Ląstelė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Elektroninė knygos „Inside the Cell“ versija Archyvuota kopija 2007-02-22 iš Wayback Machine projekto. (angl.)