Nors nėra vieningos klasifikacijos, kuria remiantis būtų galima klasifikuoti pasaulio nacionalines virtuves, tai galima daryti remiantis skirtingomis kulinarinėmis tradicijomis bei istorinėmis įtakomis, kurios išplisdavo po didelius regionus, dažnai buvo lemiamos religijos bei panašių gamtinių sąlygų.
Nepaisant to, kad Vakarai driekiasi per keletą žemynų, visoms šalims būdingos gana panašios kulinarinės tradicijos, kurios susiformavo Europoje, o vėliau su kolonizacija išplito į Šiaurinę Aziją, Šiaurės Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją, kur užgožė vietines mitybos tradicijas, nors ir perėmė kai kuriuos vietinius produktus. Nacionalinių virtuvių įvairovė didžiausia Europoje, kur jas galima grupuoti į atskirus regionus, atsižvelgiant į skirtingas istorines sąlygas ir įtakas. Išsiskiria Viduržemio jūros, Skandinaviška, Balkanų ir kitos virtuvės.
Apima Afriką, esančią į pietus nuo Sacharos, kuri pasižymi skirtinga rasine sudėtimi, skirtingu klimatu ir skirtingomis istorinėmis bei religinėmis tradicijomis. Tai leido susiformuoti labai savitoms nacionalinėms virtuvėms, naudojančioms specifinius produktus ir maisto apdorojimo technikas. Yra ginčijamasi, ar egzistuoja vieninga Afrikos virtuvė. Dažniau linkstama išskirti regionines virtuves, kadangi atskiri Afrikos regionai formavosi veikiami skirtingų išorinių įtakų.
Pietryčių Azijos virtuvės yra patyrę labai stiprią Indiškųjų virtuvių įtaką, nors jos išskirtinumą lėmė gausūs ir saviti vietiniai produktai bei prieskoniai.
Labai savita kulinarinė tradicija, paplitusi rytinėje Kinijos dalyje, Korėjoje, Japonijoje ir Vietname (t.y. Sinosferoje). Ji nulemta kiniškos kultūros įtakos šiame regione ir pasižymi savita kulinarine filosofija, vartojamų produktų gausa.
Ginčytina, tačiau svarbi kulinarinė tradicija, egzistuojanti Eurazijos žemyno centrinėje dalyje, Didžiosios stepės ir Himalajų geografiniame regione tarp nomadinių ar pusiau nomadinių tautų. Dėl savitų gamtinių sąlygų čia paplitę mitybos tradicijos buvo labai savitos, bet skirtinguose regionuose jas stipriai įtakojo išorinės tradicijos: Himalajuose jas veikė Indiškosios virtuvės, Mongolijos stepėje - Tolimųjų Rytų virtuvė, Ponto stepėje - Islamo virtuvės.
Paplitusi Lotynų Amerikoje. Joje labai tampriai persimaišę vietos tautų bei civilizacijų (majų, Senovės Peru, actekų) kulinarinės tradicijos su nuo XVI a. plitusiomis Viduržemio jūros virtuvės (ispanų, portugalų) tradicijomis. Dėl skirtingų gamtinių sąlygų naudojamų produktų ir gamybos būdų įvairovė yra didžiulė.
Dar viena savita kulinarinė tradicija, paplitusi Ramiojo vandenyno salose.
Primityvių tautų mityba
Nors globalizacija ir modernizacija gerokai paveikė pasaulio kultūras, kau kuriose ypač sunkiai pasiekiamose pasaulio vietose egzistuoja (ar egzistavo) savitos mitybos tradicijos, leidžiančios prisitaikyti prie sunkių gamtos sąlygų. Tarp tokių reiktų paminėti:
Nuo XX a., veikiant globalizacijai, atsiranda naujos, tarptautinės virtuvės, neretai paremtos Vakarietiška tradicija. Tarp tokių svarbiauios yra fusion virtuvė, propaguojanti tradicijų susiliejimą, haute cuisine - prabangi virtuvė ir greitas maistas.
Istorinės virtuvės
Kulinarinės tradicijos yra nuolat kintantis ir įtakojamas išorinių įtakų reiškinys. Dėl to dažniausiai net kiekviena nacionalinė virtuvė turi savo istorinius stilius. Pvz., prieš dabartinės lietuviškos virtuvės susiformavimą XX a., LDK egzistavo lietuviškoji bajorų virtuvė, kurios tradicijos yra beveik užmirštos.
Svarbiausios visam pasauliui reikšmingos jau išnykusios kulinarinės tradicijos yra šios: