Afrikos virtuvės – viena iš pasaulio virtuvių, Afrikos žemyne paplitusi kulinarinių tradicijų visuma. Dabar daug diskutuojama dėl vieningos Afrikos virtuvės egzistavimo, kadangi yra labai dideli regioniniai skirtumai.
Ypatumai bei įtakos
Produktai
Afrikoje buvo du svarbūs žemdirbystės židiniai (Etiopija ir Sahelis), kur buvo sukultūrinti specifiniai augalai ir gyvūnai, nežinomi kitoms pasaulio kultūroms. Šios žemės ūkio kultūros paplito po visą žemyną piečiau Saharos, darydami afrikietiškas kulinarijos tradicijas labai išskirtinėmis. Bene svarbiausios afrikietiškos kultūros yra jamsas, sorgas, tefas, aliejinė palmė, kava, okra, įvairių rūšių ankštiniai ir moliūginiai, taip pat daugybė prieskonių.
Nuo seniausių laikų kulinarinės tradicijos buvo veikiamos išorinių įtakų, kurios atnešė daugybę naujų produktų ir labai stipriai pakeitė afrikietišką virtuvę. Viena didžiausių įtakų buvo pirmame tūkstantmetyje, kuomet malajai-polineziečiai, apgyvendinę Madagaskarą (malagasių protėviai), atsivežė savo vietines tradicijas. Jie Afrikoje introdukavo daug Pietryčių Azijos kultūrinių augalų, tokių kaip bananas, kokosas, taro, mangas, laimas, juodasis pipiras, imbieras, be kurių dabar Afrikos virtuvė neįsivaizduojama. Visos šios kultūros introdukuotos Rytų Afrikoje, bet vėliau paplito po visą žemyną piečiau Sacharos.
Antroji naujų kultūrų introdukavimo banga buvo XVI a., kuomet Afriką per europiečius pasiekė naujos kultūros iš Amerikos. Tai buvo kukurūzas, manijokas, žemės riešutas, batatas, pomidoras, ananasas, moliūgas, raudonasis pipiras. Jie greitai prigijo afrikietiškoje virtuvėje.
Tuo pačiu metu afrikietiški produktai bei tradicijos turėjo įtakos ir likusiam pasauliui, ypač Lotynų Amerikos virtuvei, kur jie buvo pervežami kartu su vergais. Naujajame pasaulyje prigijo palmių aliejus, jamsas, okra, bananai ir kokosai.
Patiekalai
Nors Afrikos patiekalų įvairovė yra didžiulė, galima būtų sakyti, kad čia dažniausiai patiekalas susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia naudojama produktas, turintis daug angliavandenių ir ląstelienos (duona indžera, šakniavaisių košė fufu, grūdų košės ugali ar pap, virti ryžiai), prie kurių paduodamas tirštas priedas, vadinamas troškiniu, sriuba ar padažu (pvz., Etiopijos virtuvės vatas). Šie du patiekalai visada valgomi kartu.
Regioniniai skirtumai
Kadangi Afrika yra labai didelė ir daugiatautė, skirtinguose regionuose paplitę skirtingos tradicijos, skirtingi produktai. Paprastai linkstama išskirti šias sąlygines Afrikos kulinarines tradicijas:
- Šiaurės Afrikos virtuvė arba Magrebo virtuvė – Islamo kulinarinės tradicijos dalis, paplitusi Afrikos šiaurinėse pakrantėse – Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje, Egipte ir iš dalies Sudane.
- Etiopijos ir Eritrėjos virtuvė – labai savita virtuvė su daugybe specifinių maisto produktų ir kulinarinių tradicijų.
- Rytų Afrikos virtuvė – virtuvė, stipriai paveikta arabų, persų, indų ir kitų užsienio tradicijų. Paplitusi Afrikos rytinių pakrančių šalyse.
- Pietų Afrikos virtuvė – labai įvairi virtuvė, stipriai paveikta vakarietiškų tradicijų. Paplitusi PAR, Lesote, Svazilende, Botsvanoje ir kitose Afrikos valstybėse.
- Centrinės Afrikos virtuvė – tradicija paplitusi Angoloje, Konge, Gabone, Kamerūne.
- Vakarų Afrikos virtuvė, dar gali būti dalijama į Sahelio virtuvę ir Gvinėjos įlankos virtuvę. Panašumai tarp jų dideli, tačiau egzistuoja ir skirtumai.
