Eskimai yra vietiniai gyventojai, įsikūrę nuo Čiukčių pusiasalio iki Grenlandijos. Jų ir giminingų aleutų gyvenamos teritorijos sudaro etnografų išskiriamą kultūrinį Amerikos regioną – Arktį. Eskimai – sąlyginis ir apibendrinantis šio regiono žmonių pavadinimas. Patys jie linkę vadintis savo gentiniais pavadinimais, nes laiko žodį „eskimas" įžeidžiančiu (šis žodis algonkinų kalba reiškia „valgantys žalia mėsą“).
1999 m. Kanados valdžia grąžino eskimams kolonistų užgrobtas senąsias žemes ir dalis Šiaurės vakarų teritorijos virto nauja eskimų apgyvendinta teritorija. Ši nauja teritorija dabar vadinama Nanavatu. Pavadinimas, išvertus iš eskimų kalbos reiškia „Mūsų žemė“. Eskimus pasiekė ir šiuolaikinė technologija apginkluodama sniegaeigiais, telefonais ir kompiuteriais.
Religija
Genties dvasinis vadovas yra angakutas (arba šamanas). Jis sugeba įvertinti medžioklės sėkmę ar nesėkmės priežastį nustatydamas, kuris asmuo yra atsakingas (nes sulaužė tabu) ir gali izoliuoti to veiksmo pasekmes. Eskimų tikėjimas grindžiamas anua (siela), kurią turi visi žmonės ir žvėrys. Asmenys, šeimos ir gentys turi daug draudimų arba tabu bei ritualų, kurie turi garantuoti, kad bus galima medžioti laimikį. Po vandeniu gyvenanti deivė Sedna prižiūri jūros žinduolius (ruonius ir t. t.). Ji – pusiau žmogus, pusiau žuvis. Sedna tikrina kaip gentis laikosi tabu ir leidžia žvėrims būti sumedžiotiems. Antžeminiai gyvūnai turi savo Sergėtojus (ar Globėjus) – kiekvienai rūšiai atskirai.