Pradžapatis

Vedos

Pradžapatis (skr. प्रजापति = IAST: Prajāpati- 'kūrybos, gimties viešpats, pragimpatis') – indų kūrybos, gyvybės dievas, dažnai laikomas pasaulio kūrėju.

Pradžapatis minimas jau „Rigvedoje“ – tiek kaip kitų dievų (Savitaro, Somos) epitetas, tiek kaip atskiras dievas, dažnai įvardijamas kaip vienatinis, pasaulio sutverėjas. Daugiausia giesmių Pradžapačiui skirta vėlyviausioje „Rigvedos“ dalyje – 10-ojoje mandaloje. Ten jis tapatinamas su Višvakarmanu, Auksiniu gemalu (hiranjagarbha). „Atharvavedoje“, „Jadžurvedoje“ ir brahmanose dar ryškesnis Pradžapačio kaip visatos kūrėjo ir aukščiausiojo dievo paveikslas. Jis laikomas dievų tėvu, būties pradu, asurų kūrėju, aukojimo nustatytoju. Upanišadose išlieka panašus Pradžapačio vaizdinys, bet išryškėja jo kaip beasmenio principo, absoliuto savybės.

Sūtrose Pradžapatis jau prilyginamas Brahmai, o „Mahabharatoje“ tampa nuolatiniu Brahmos epitetu.[1] Epe epitetas Pradžapatis išlieka greta kitų jo epitetų: Tvaštaras („kūrėjas“), Dhataras („parengėjas“), Vidhataras („paskirstytojas“), Lokagurus („pasaulio prižiūrėtojas“), Paramešthinas („auščiausiasis“) ir t. t. Vėliau Pradžapačio vardas nyksta, pradžapačiais imami vadinti žmonijos pradinininkai, pirmieji rišiai.

Maitrajani samhitoje, Šatapatha brahmanoje, Taitiryja brahmanoje likę mito apie Pradžapatį nuotrupų – Pradžapatis susigundęs savo dukterimi Ušase ir pradėjęs ją vytis kaip elnias. Rudra jį taikęsis nušauti, todėl Pradžapatis jam atidavęs valdyti žvėris. Pasak Kaušyka brahmanos, Pradžapačio sūnums išbėgusi sėkla, kai jie išvydo Ušasę. Pradžapatis sėklą surinkęs į auksinį indą iš kurio gimė Rudra.

Astronomijoje Pradžapatis tapatintas su Mrigaširšos žvaigždynu.[2]

Šaltiniai

  1. Prajāpati.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 164–165
  2. Мифы народов мира. Праджапати , B. H. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.