Durgos kultas greičiausiai atėjęs iš Himalajų, Vindhjų tautų (šabarų, barbarų, pulindų) mitologijos, kur buvo garbinama augalijos, gamtos jėgų, karo deivė. Durgos kultas, asimiliavęs daugelio vietinių deivių kultus, paplito Indijoje. Vėliau ji inkorporuota į brahmanistinę mitologiją kaip visagalio laiko (Kali), pirmykštės gamtos energijos (šaktės) deivė.
Deivė Durga laikoma materialiosios visatos (prakritės) valdove. Durgos fizinė išvaizda yra gąsdinanti, bet kartu ir simboliška. Dažniausiai ji vaizduojama su dešimčia rankų, kurios ženklina dešimt naudą teikiančios veiklos rūšių. Ji raita ant nuožmaus, herojiškumą simbolizuojančio liūto, trypia juo Mahišasurą − demoną buivolo pavidalu, įkūnijantį visas įmanomas ydas. Durga yra Šivos žmona. Ji turi 4 vaikus: Kartikėją, Ganešą, Lakšmę ir Sarasvatę. Rankose laiko gyvatę, pradedančią sunaikinimą, ir dvidešimt skirtingų ginklų, kurių kiekvienas simbolizuoja atskirą dorybingos veiklos tipą.[1]
Durga yra laikoma kovotoja, saugo dievus ir pasaulį nuo demonų. Svarbiausias žygdarbis – demono Mahišos, pasivertusio buivolu ir išvariusio dievus iš dangaus į žemę, nužudymas. Jis minimas rugsėjo–spalio mėnesiais vykstančioje Durgapūdžos šventėje, kuri trunka 10 dienų. Kitus žygdarbius (nužudė dievų priešus asurus, pasirodė dievui Ardžunai prieš Kurukšetros mūšį) Durga atliko deivių Kali, Čhinamastos ir kitais pavidalais.[2]
Durga apsireiškia daugeliu pavidalų. Nors ir garbinami kaip atskiros tam tikras savybes ir požymius turinčios dievybės, pavyzdžiui, Kali ar Uma, jie laikomi tos pačios Deivės aspektas. Kaip Šivos žmona, Durga vadinama: Parvate, Gaure, Uma, Devi, Bhavane ir t. t. Jos savybės taip pat yra skirtingos − priklauso nuo to, į kokį deivės aspektą yra sutelkęs dėmesį garbintojas. Pačios dosniausios ir palankiausios yra Gaurė, Uma ir Parvatė, paprastai jos vaizduojamos meilios ir malonios. Durga neretai pristatoma kaip herojiška kovotoja, kartais netgi trokštanti kraujo. Tuo tarpu Kali yra nuožmiausia deivės forma[3]
Reikšmingiausias Durgai skirtas tekstas yra Markandėjos puranos skyrius „Devymahatmja“.
