Ponto stepė – istorinis regionas, šiuo metu priklausantis Rusijos Federacijai ir Ukrainai. Dalis jos yra vakariausioje Kazachijos teritorijoje. Jis sutampa su geografiniu Ponto stepės regionu. Ponto stepės istorija sudaro dalį Didžiosios stepės istorijos.
Kadangi regione nuolat keitėsi tautos, turėję hegemoniją, regionas buvo žinomas kaip Skitija, Sarmatija, Bolgarija, Chazarija ir pan. Lietuvos istorijoje jis buvo vadinama Didžiaja dykra.
Pavadinimai
Ponto stepė yra laikoma vakariausia Eurazijos stepės (dar vadinamos Kipčiakų stepe (pers.دشت قپچاق = Desht e-Kipchak) dalimi. Aplinkinės tautos ją vadino skirtingais vardais. Senovės graikai pietines regiono teritorijas vadino Skitija, o vėliau - Sarmatija, pagal Juodosios jūros pakrantėse vyravusias gentis. Vėliau stepės šiaurinių kaimynų slavų šaltiniuose dažniausiai naudojamas regiono pavadinimas yra Polovcų stepė (rus.Половецкая степь). Viduramžių Bizantijos šaltiniai stepę vadino Kumanija (gr.Κουμανία), pagal tuo metu stepę valdžiusią kumanų grupę.
Visą regioną užima didelės bemiškės teritorijos Europos pietrytiniame pakraštyje. Pietuose prie regiono glaudžiasi Juodoji jūra, o Kaukazo kalnai uždaro regioną ir skiria nuo Gruzijos ir Azerbaidžano. Į rytus nuo jos yra Kaspijos jūra, o Uralo upė tampa sąlygine riba, skiriančia nuo Kazachų stepės (rytinės Kipčiakų stepės dalies). Šiaurėje stepę riboja miškingos lygumos, kurios tampa natūralia riba ir vakaruose. Vakaruose stepė siaurėja ir baigiasi Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje ties Dunojaus žemupiu.