Baigė Viurcburgo universitetą,studijavo mokslus Heidelbergo universitetuose (kur dirbo Roberto Banseno laboratorijoje). Nuo 1859 m. dėstė Breslaujos universitete, 1866-1868 m. - Miškų akademijoje Neustadt-Ebervalde. 1868-1876 metais buvo profesorius Karlsrūjės universitete, nuo 1876 m Tiubingeno universitete. 1860 m. jis dalyvavo tarptautiniame chemikų kongrese Karlsrūjėje, kuriame aptarė pagrindinius chemijos terminus.
Mokslinė veikla
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Moksliniai darbai daugiausia teorinės ir fizikinės chemijos pobūdžio. Mejeris paliko reikšmingą indėlį cheminių elementų sisteminime.
1864 m. jis paskelbė lentelę, kurioje 28 elementai pateikiami šešiais stulpeliais ir suskirstyti pagal valentingumą. Mejeris sąmoningai apribojo elementus lentelėje, kad pabrėžtų nuolatinę atominės masės kaitą per panašių elementų gretas.
1868 m. jis išleido dar vieną mokslinį veikalą, sudarytą iš naujos lentelės ir grafiko. Ši lentelė tam tikrais būdais pranašesnė už pirmą Mendelejevo lentelę.
1882 m. Londono karališkoji draugija apdovanojo D. Mendelejevą ir L. Mejerį aukso medaliais su užrašu /'Už periodinių atominių santykių svorių atradimą'/.
Meyer L. Zur Geschichte der periodischen Atomistik. // Ber. Dtsch. Chem. Ges. 1880. B. 13. S. 259—265, 2043—2044
Mendelejeff D. Zur Geschichte der periodischen Gesetzt. // Ber. Dtsch. Chem. Ges. 1880. B. 13. S. 1796—1804.
Rouvray D. H. Elements in the history of the Periodic Table. // Endeavour. 2004. — Vol. 28. — № 2. — P. 69—74.
Kaji M. Social Background of the Discovery and the Reception of the Periodic Law of the Elements. // Ann. N.Y. Acad. Sci. 2003. — Vol. 988. — P. 302—306.
