Liucijus II (Lucio II, gimimo vardas Gherardo arba Gerardo, Caccianemici dall’Orso, gimė Bolonijos mieste, Italijoje – mirė 1145 m. vasario 15 d. palaidotas Laterano bazilikoje, Italijoje) – popiežius nuo 1144 m. kovo 9 d. iki mirties.
Biografija
Gimęs Bolonijoje, tapo savo gimtojo miesto kanauninku. Paskirtas Švento kryžiaus Jeruzalėje bazilikos kardinolu kunigu Romoje, vėliau Katalikų Bažnyčios iždininku. Popiežiaus Honorijaus II paskirtas legatu Vokietijoje, tas pačias pareigas atliko ir valdant kitam popiežiui Inocentui II. Jis buvo pagrindinis tarpininkas tarp popiežiaus ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Lotaro III, kuris surengė dvi ekspedicijas į Italiją padėti Inocentui II. Popiežiaus paskirtas Bažnyčios kancleriu ir bibliotekininku.
Liucijaus II pontifikavimas buvo trumpas, bei audringas. Buvo pripažintos popiežiaus kaip Portugalijos suvereno teisės. Romoje kilo respublikonų sukilimas siekiantis apriboti popiežiaus valdžia mieste.
1144 metais nesugebėjo pasipriešinti savo vasalui Sicilijos karaliui Rodžeriui II šiam siekiant daugiau galių. Romos senatas, kuris valdant Inocentui II perėmė didžiąja dalį miesto valdymo ir buvo panaikintas Liucijaus II pontifikavimo pradžioje, susikūrė iš naujo. Popiežius prašė pagalbos kovojant su senatu pas imperatorių Konradą III, tačiau jos nesulaukė. 1145 metais stojęs į mūšį turėdamas nedidelę armija pralaimėjo kovą ir manoma jos metu buvo sunkiai sužeistas. Mirė po kelių dienų nuo sužeidimų.
Nuorodos
