Kitos reikšmės – Lietuvos užsienio prekyba (reikšmės).

Lietuvos užsienio prekyba – Lietuvos ekonomikos tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo šaka, Lietuvoje pagamintų prekių eksportas ir užsienio šalyse pagamintų prekių importas, kurių apimtys turi įtakos šalies Bendrajam nacionaliniam produktui.

Baltai nuo seniausių laikų prekiavo su senovės Roma, slavais, Skandinavijos kraštais, Bizantija. Žvėrių kailiai, vaškas, gintaras, gyvuliai buvo mainomi į sidabro, vario, geležies gaminius. Iki XVI a. vidurio kai kurios prekės – ginklai, grūdai, medus, galvijai daugiausia buvo gabenamos vandens keliais. Iš sausumos kelių svarbiausias buvo kelias Kaunas-Dancigas.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1403 m. leido Krokuvos pirkliams be muitų prekiauti su Lietuva. Iki XVII a. prekybos lengvatomis naudojosi Rygos pirkliai. Per Lietuvą jau nuo XIV a. vyko Rusijos prekyba su Vakarų Europa. Lietuvos ir Vakarų Europos prekybiniai santykiai suintensyvėjo po 1410 m. Žalgirio mūšio. XV a.-XVI a. tranzito prekybos svarbiausiais centrais tapo Vilnius ir Kaunas. Maskvos pirkliai Vilniuje turėjo savo prekių sandėlį ir kontorų (pvz., Maskvos pirklių kiemas).

Apie XV a. vidurį įsteigta Hanzos sąjungos kontora Kaune. XV a. užsienio pirkliams (vad. svečiams) buvo leidžiama verstis tik didmenine prekyba, pvz., vyną jie galėjo pardavinėti tik statinėmis. Hanzos narių kiemai buvo apdedami didesniu sidabrinės mokesčiu ir rinkliava. Nuo 1442 m. Vilnius, XVI a. – ir Kaunas turėjo prekių sankrovos teisę, pagal kurią visos atgabenamos prekės čia turėjo būti ir iškraunamos. Prekes galėjo pirkti vietos pirkliai ir pardavinėti gyventojams. Už įvežamas ir išvežamas prekes iš svetimšalių ir vietos pirklių buvo imamas pasienio ir vidaus muitas. Daugiausia buvo eksportuojama miško medžiagos, miško produktų (pelenų, deguto, dervų), kailių, vaško, nuo XVI a. – grūdų.Vertingos medžiagos šiuo klausimu randame Teodoro Bitvinsko, Vytauto Brukštaus, Vlado Žulkaus straipsnyje [T.T.Bitvinskas, V.J.Brukshtus, V.V.Zulkus. Problems of creating dendrochronological scales for western Lithuania. University of Arizona, Tucson, Arizona USA 1987. P. 71- 75.]. Importo svarbiausia prekė buvo druska, t. p. buvo įvežama Anglijos ir Flandrijos vilnonių audinių, geležies bei kitų metalų dirbinių (ginklai, žemės ūkio įrankiai), stiklo, popieriaus, prieskonių ir kitų prekių.

XVII a. užsienio prekyba mažėjo dėl didelių muitų, karų ir maro. Beveik nustota eksportuoti grūdus. Su užsieniu daugiausia prekiauta per Rygą, Karaliaučių, mažiau – per Klaipėdos, Liepojos uostus. 1772 m. panaikinti vidaus muitai ir bajorų atleidimo nuo muitų privilegijos. Muitais neapmokestintos prekės buvo gabenamos per Rygą. Tuo laikotarpiu sudaryta prekybinių sutarčių su kitomis valstybėmis, pirkliams garantuota asmens ir prekių neliečiamybė. Dėl to XVIII a. pirmame-devintame dešimtmetyje eksportas padidėjo 1,5 karto, žemės ūkio produkcijos (grūdų, sėmenų, linų, kanapių) – daugiau, kaip 2 kartus. XIX a. Europos rinkoje smarkiai sumažėjus grūdų kainoms, mažiau imta auginti javų, sumenko grūdų eksportas. Daugiau buvo išvežama linų pluošto, odų, miško, rūkalų, vėliau – pieno produktų (1893 m. jie sudarė 25% iš Kauno gubernijos išvežamų prekių). XIX a. daugiausia prekiauta per Klaipėdos uostą su Didžiaja Britanija, Nyderlandais, Prancūzija, Vokietija.

XX a. pirmoje pusėje Lietuvos eksporto didžiausią dalį sudarė žemės ūkio gaminiai: 1938 m. – 52,3% maisto produktai ir gėrimai, 13,5% gyvi gyvuliai, importo – žaliavos, 1938 m. – 32,6% ir pramonės gaminiai – 62,1%. Buvo įsivežama visas skystas kuras, druska, silkės, arbata, kava, vaistai, chemikalai, įvairi tikslieji instrumentai ir aparatai, įmonių įrenginiai, automobiliai. Daug prekių – tabakas, muilas, metalo prekės, audiniai, kojinės, įvairūs ūkio ir namų reikmenys gaminta iš įvežtinės žaliavos.

Lietuvos užsienio prekybos balansas beveik kiekvienais metais buvo teigiamas. Prekių eksporto pertekliumi buvo apmokama kitiems kraštams už jų paslaugas, padengiamos skolos, vykdomi įvairūs tarptautiniai įsipareigojimai, todėl eksporto didinimas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos tikslų. 1920-1940 m. Lietuva palaikė prekybinius ryšius su 50 valstybių. 1922 m. pasirašytos pirmosios užsienio prekybos sutartys su Vokietija ir Didžiaja Britanija. Iki 1933 m. Lietuvos užsienio prekybos svarb. partnerė buvo Vokietija (30-40% apyvartos), vėliau – Didžioji Britanija.

Apie 35% Lietuvos užsienio prekybos apyvartos 1938 m. teko Didžiajai Britanijai (daugiausia prekiauta bekonu ir sviestu), apie 26% – Vokietijai, 6,2% – TSRS, 4,2% – Belgijai ir Liuksemburgui, 4,1% – Nyderlandams, 2,8% – Prancūzijai, 3% – JAV.

Importo muitai Lietuvoje buvo apsaugos ir fiskalinio pobūdžio; gataviems dirbiniams – didesni, žaliavoms – mažesni. Fiskaliniai muitai buvo taikomi maisto produktams, alkoholiniams gėrimams, brangiesiems kailiams, kitiems prabangos dalykams – kai kurioms prekėms turėjo net ribojamąjį pobūdį. Dėl XX a. ketvirto dešimtmečio ekonominės krizės (Didžioji depresija) Lietuva buvo priversta įvesti licencijas kai kurioms importo, vėliau ir eksporto prekėms (miško medžiagai, linams). Užsienio mokėjimai buvo valiutiniai, vėliau – tarpuskaitos. Tarpuskaitos (kliringo) sutartis Lietuva turėjo su Vokietija ir Latvija, tokiu pat būdu buvo atsiskaitoma ir su Suomija, Italija, Vengrija.

Statistiniai duomenys apie Lietuvos Respublikos užsienio ekonominius santykius pateikti metraštyje „Lietuvos užsienio prekyba“.

TSRS okupavus Lietuvą nuo 1940 m. jos užsienio prekyba tapo TSRS užsienio prekybos dalimi. Lietuvoje gamintos prekės buvo eksportuojamos pagal TSRS užsienio prekybos ministerijos sąjunginių prekybinių susivienijimų ir Valstybinių ekonominių ryšių su užsieniu komiteto sutartis. Lietuva, naudodama papildomus prekių išteklius, kartais sudarydavo savarankiškus eksporto ir importo sandorius. Iki septinto dešimtmečio eksportuojama buvo nedaug, daugiausia gyvulininkystės produktų. 1960 m. 90,2% eksporto sudarė mėsos ir pieno produktai, 4,3% – kitos maisto prekės. Vėliau daugiau eksportuota metalo pjovimo staklių, įrankių, elektros skaitiklių, televizorių, dviračių, žemės ūkio mašinų, buitinės chemijos prekių. 1959 m. Lietuvos gaminiai buvo eksportuojami į 32, 1969 m. – į 74, 1982 m. – į 92 šalis.

Importo mastas tiesiogiai nuo eksporto nepriklausė. Į Lietuvą daugiau buvo įvežama technologinės įrangos (staklių, mašinų ir prietaisų), sveikatos apsaugai ir komunaliniam ūkiui skirtos įrangos, transporto priemonių, plataus vartojimo prekių.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos užsienio prekybą pagal taikomas užsienio prekybos politikos priemones, sutartinių prekybinių santykių su kitomis šalimis kūrimo, stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dinamiką sąlygiškai galima suskirstyti į keletą laikotarpių.

Deficito kontrolės – pirmųjų bandymų panaudoti užsienio prekybos politikos priemones, sutartinių prekybinių santykių užmezgimo laikotarpiu vyko perėjimas iš komandinės į rinkos ekonomiką, buvo hiperinfliacija, masiškai trūko prekių, todėl buvo ribojamas eksportas, t. p. naudojami metodai, panašūs į administracinius, siekiant skatinti žaliavų, pusfabrikačių, komplektuojamųjų detalių importą, pirmiausia – iš NVS šalių. Vienas pirmųjų norminių aktų šioje srityje buvo 1991 m. Vyriausybės nutarimas „Dėl prekių eksporto tvarkos“, kuris reglamentavo eksporto licencijavimo tvarką ir kita. Buvo rengiami muitinės procedūras reglamentuojantys teisės aktai, rengiamasi taikyti tradicines prekybos politikos priemones. Keičiantis ekonominei situacijai, pamažu buvo liberalizuojamas prekių eksportas, detaliau reglamentuojamas eksportas ir importas, tam tikroms prekėms įvedamas importo muitas.

Pradėtos sudaryti sutartys su kitomis šalimis. Dalis jų buvo susijusios su tuometinėmis Lietuvos aktualijomis ir siekiu garantuoti apsirūpinimą žaliavomis iš buvusių socialistinių šalių (pvz., 1992 m. sutartys su Kuba, Rumunija), t. p. buvo sudaromos prekybą reguliuojančios bazinės sutartys su Vakarų šalimis, sudarytos ir įsigaliojo pirmosios laisvosios prekybos sutartys su Švedija, Suomija, Šveicarija, Norvegija, užmegzti ryšiai su PPO sekretoriatu. 1993 m. patvirtinta liberalesnė eksporto tvarka, sureguliuotas importas ir eksportas, kai kurioms prekėms įvesti importo muitai.

Dvišalių prekybinių santykių su pagrindiniais prekybos partneriais reglamentavimo ir tradicinių prekybos politikos priemonių įvedimo bei tobulinimo laikotarpiu toliau buvo tobulinama eksporto ir importo reguliavimo tvarka, stiprinami dvišaliai prekybos santykiai. 1994 m. sudaryta laisvosios prekybos sutartis su Europos ekonomine bendrija, 1995 m. ją pakeitė asociacijos sutartis su Europos Sąjunga. 1995 m. pasirašius laisvosios prekybos sutartį su Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA) baigtas prekybinių santykių su Vakarų Europos šalimis reglamentavimas. Sudarytos Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartys (1993 m., įsigaliojo 1994 m.; reguliavo prekybą pramonės prekėmis), t. p. su Ukraina (1995 m.), didžiausio palankumo prekyboje statusą nustatančios ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sutartys su NVS, pirmiausia su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, su Afganistanu ir kitomis šalimis. Tęsiamas sutarčių sudarymas su Kanada, Australija, Filipinais, Indija, Pietų Korėja ir kitomis šalimis, įsigaliojo sutartis su Kinija.

Prasidėjo Lietuvos stojimo į PPO procesas, pirmuoju laikotarpiu – Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, GATT. 1994 m. sausį pateiktas prašymas dėl stojimo, vasarį įsteigta GATT Lietuvos darbo grupė, pirmasis jos posėdis įvyko 1995 m. lapkritį. Buvo atlikta pirminė analizė, kaip Lietuvos norminiai teisės aktai atitinka GATT ir PPO reikalavimus. Lietuvos užsienio prekybos politiką reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai pradėti kurti derinant su Lietuvos sudarytų laisvosios prekybos sutarčių reikalavimais, atsižvelgiant į PPO (GATT) reguliavimą.

Viršydami savo kompetenciją kai kurie tarptautiniai subjektai bandė paveikti Lietuvos užsienio prekybos politiką, pvz., daug ginčų sukėlė 1993 m. memorandumas su Tarptautiniu valiutos fondu. Pagal šį memorandumą Lietuvos Vyriausybė, be kitų dalykų, įsipareigojo sumažinti ir įšaldyti tam tikrus importo tarifus maisto produktams ir kita.

Siekio visiškai integruotis į pasaulio ir regionines prekybos sistemas laikotarpiu atsižvelgiant į PPO reikalavimus buvo tobulinami užsienio prekybos politikos nacionaliniai teisės aktai, su Europos Sąjungos teise buvo derinami kiti su prekyba susiję teisės aktai (sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų, prekybos techninių kliūčių, Muitinės kodekso), priimami teisės aktai dėl naujų prekybos politikos priemonių (antidempingo, protekcinių priemonių ir kt.) taikymo.

Derybos dėl stojimo į PPO baigtos 2000 m. gruodį. Sudarytos laisvosios prekybos sutartys su Vidurio Europos šalimis: 1997 m. įsigaliojo sutartys su Lenkija, Slovėnija, Čekija, Slovakija, 1998 m. su Turkija, 2000 m. – su Vengrija. Buvo plėtojama Baltijos šalių laisvosios prekybos erdvė: 1997 m. įsigaliojo laisvosios prekybos žemės ūkio produktais sutartis, 1998 m. – sutartis dėl netarifinių kliūčių prekyboje panaikinimo, sudaromos naujos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sutartys. 1998 m. pradėta tikrinti, ar Lietuvos teisės aktai atitinka Europos Sąjungos teisę išorinių ekonominių santykių srityje. Teko spręsti prekybinius ginčus su laisvosios prekybos sutarčių partnerėmis Estija, Latvija, iš dalies su Lenkija.

Lietuva 2001 m. gegužės 31 d. tapo PPO nare, nuosekliai vykdė visus įsipareigojimus pagal PPO ir dvišalių sutarčių reikalavimus, dalyvavo PPO derybose dėl prekybos žemės ūkio produktais ir paslaugomis koordinuodama savo pozicijas su Europos Komisija ir Vidurio Europos bei neseniai į PPO įstojusiomis šalimis, aktyviai įsitraukė į derybas dėl Rusijos ir Ukrainos stojimo į PPO. Buvo notifikuoti PPO ir apginti Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys užsienio prekybą. Sudarytos laisvosios prekybos sutartys su Rumunija, Bulgarija, Kroatija.

Lietuva aktyviai dalyvavo derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą, t. p. Europos Sąjungos ir ELPA šalių derybose dėl su Europos Sąjungos plėtra susijusių prekybos sąlygų pasikeitimo (dėl prekybos žuvimis su Norvegija ir Islandija), persiderant dėl investicijų sutarties su JAV. 2003 m. antroje pusėje pradėtas laisvosios prekybos denonsavimo sutarčių procesas pagal Europos Sąjungos reikalavimus, buvo rengiamasi modifikuoti ar denonsuoti prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis.

Lietuvos užsienio prekyba 1991-2006

m.

• 1991 m. – mln. rublių, 1992 m. – mln. talonų, nuo 1993 m. – mln. litų

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Dalyvavimo formuojant Europos Sąjungos užsienio prekybos politiką laikotarpio pagrindinės kryptys: trečiųjų šalių rinkų atvėrimas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms; laipsniškas, subalansuotas ir pagal tarptautinius įsipareigojimus vykdomas Europos Sąjungos rinkos atvėrimas; vienodų sąlygų tarptautinėje prekyboje užtikrinimas, siekis atsisakyti nesąžiningos prekybos praktikos. Lietuvos dalyvavimo formuojant Europos Sąjungos užsienio prekybos politiką laimėjimai: išlaikytos sutartys su Rusija ir Baltarusija dėl prekybinių ir ekonominių santykių, išvengta dvigubų muitų Lietuvos prekėms taikymo šiose šalyse, Lietuva prisijungė prie PPO Viešųjų pirkimų sutarties (papildomas rinkos atvėrimas į trečiąsias šalis), suteiktas rinkos ekonomikos šalies statusas Ukrainai, atidėtas rinkos ekonomikos statuso suteikimas Kinijai, atšauktos muitų lengvatos Kinijai, Indijos tekstilės gaminiams, t. p. blokuotas siūlymas dėl muitų lengvatų pratęsimo iš Rusijos importuojamiems chemijos produktams (trąšoms), pasiekta rezultatų antidempingo klausimais dėl prekybos trąšomis, lašišomis, avalyne ir kt., t. p. iškelta byla dėl kineskopų, susitarta dėl specifinės lengvatos importuojant iš Rusijos plieno produktus, dėl prekybos sąlygų tekstilės gaminiais su Baltarusija, pasiekta palankių rezultatų derybose dėl su Europos Sąjungos plėtra susijusių nuostolių trečiosioms šalims kompensavimo, sudarytas Tekstilės aljansas, užtikrinantis Europos Sąjungos rinkos apsaugą nuo spartaus tekstilės ir aprangos gaminių importo iš Kinijos, susitarta dėl tam tikrų dalykų prekybiniuose santykiuose su Ukraina (bendrovių „Snaigė“ ir „Mažeikių nafta“ atžvilgiu), pasiekta palankių rezultatų suspendavimo procesuose, aktyviai dalyvauta priimant Europos Sąjungos išorinio konkurencingumo strategiją ir svarstant galimą antidempingo reformą, prisidedant prie Europos Sąjungos pozicijos suformavimo.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą reglamentuoja stojimo į Europos Sąjungos sutartis, pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d. ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai. Bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis Lietuva vadovaujasi Europos Sąjungos prekybą su jomis reglamentuojančiais teisės aktais, t. p. su Europos Sąjungos teise suderintomis dvišalėmis Lietuvos ir kitų šalių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartimis. Siekiant plėsti Lietuvos ir gretimų šalių atitinkamų institucijų bei verslininkų bendradarbiavimą sukurtos Lietuvos ir Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Rusijos federacijos Kaliningrado srities, Kazachstano dvišalės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos. ^[1]

Lietuvos užsienio prekybos rezultatai nuolat gerėjo, išskyrus naftos importo iš Rusijos 1992 m. blokados, 1998 m. Rusijos finansinės ir 1999 m. ekonominės krizės laikotarpius. Šių procesų padariniai sulėtino Lietuvos ekonomikos, pablogino eksporto ir importo plėtros rezultatus. Nuo 2000 m. prekybos apyvarta sparčiai didėjo, pvz., 2006 m. palyginti su 2005 m. net 21%. Nuo 2000 m. kasmet didėjo eksportas ir importas, 2003-2006 m. eksportas didėjo sparčiau nei importas. Lietuvos ūkio subjektus prekybos ryšiai siejo su 180 pasaulio valstybių.

Lietuvos eksportas nuo 1995 m., išskyrus 1999 m. didėjo gana sparčiai. 2005 m. palyginti su 2004 m. iš Lietuvos eksportuotų prekių vertė padidėjo didžiausia dalimi – net 26,9%, 2006 m. palyginti su 2005 m. padidėjo 18,4%. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare išsiplėtė eksporto rinka, didėjo eksportuotų prekių dalis ne tik į Europos Sąjungos ar NVS, bet ir į kitas valstybes.

Didžiausią dalį sudarė į Europos Sąjungos eksportuotų prekių vertės dalis. Tai lėmė Rusijos finansinės ir ekonominės krizių padariniai – netekę turėtų rinkų šalies gamintojai buvo priversti persiorientuoti ir skverbtis į naujas rinkas, pvz., 1999 m. eksportas į Europos Sąjungos sudarė 53,1% viso eksporto. Eksportas į Europos Sąjungą ypač sparčiai didėjo Lietuvai įstojus į ES: 2004 m. palyginti su 2003 m. – 88,6%, 2005 m. palyginti su 2004 m. – 24%, 2006 m. palyginti su 2005 m. – 14,4%. Eksportuotų į ES prekių dalis 2004 m. sudarė 66,9%, 2005 m. – 65,4%, 2006 m. – 63,2% viso Lietuvos eksporto.

Eksporto svarbiausios partnerės – Vokietija, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija ir Prancūzija. Lietuvos eksportuotojams svarbi yra ir NVS valstybių grupė. 1997 m. į NVS eksportuotų prekių vertė sudarė 42,1%, bet 1998 m. sumažėjo 23,1 %, 1999 m. – 58,8% ir tesudarė 15,5% viso eksporto. Nuo 2000 m., išskyrus 2003 m., į NVS eksportuotų prekių vertė ir Lietuvos eksporto dalis didėjo, 2006 m. – net 41,9% ir sudarė 21,3% viso eksporto. Iš NVS šalių svarbiausios eksporto partnerės – Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas.

2002 m. vasario mėn. Lietuvai susiejus litą su euru prekių eksportas į Vokietiją, Latviją, Lenkiją, Rusiją, Ukrainą ir kai kurias kitas šalis 2002-2003 m. sumažėjo, vėliau vėl ėmė didėti. Lietuvos eksportas į ELPA valstybes nuo 1995 m. nebuvo aktyvus, bet 2002-2004 m. jo dalis visame eksporte buvo padidėjusi, kai į Šveicariją buvo eksportuojami naftos perdirbimo produktai, 2005 m. vėl mažėjo, 2006 m. padidėjo iki 3,3%.

Lietuvos prekių eksportas 1991-2006 m.

• Europos Sąjunga – iki 2003 m. – 15, 2004-2006 m. – 25 šalys

Lietuvos eksporto pagal Kombinuotosios nomenklatūros prekių skyrius didžiausią dalį sudarė mineraliniai produktai, 2006 m. – 24,0%, mašinos ir elektros įrenginiai – 12,2%, transporto priemonės – 10,1%, tekstilės medžiagos ir dirbiniai – 8,3%, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija – 6,5%. Nuo 2004 m. didėjo daugelio skyrių prekių eksportas, išskyrus odos dirbinių ir kailių, avalynės ir kai kurių kitų. 2006 m. į Europos Sąjungą ir ELPA buvo eksportuota didžiausia prekių dalis – 66,5% viso Lietuvos eksporto. Plečiasi bendradarbiavimas su JAV. 2006 m. buvo eksportuota 57,8% Lietuvos gavybos ir apdirbamosios pramonės produkcijos, apdirbamosios pramonės produkcijos – 58,1%.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą didėjo apdirbamosios pramonės produkcijos eksportas, bet vėliau vis daugiau šios pramonės šakų produkcijos: medienos ir jos gaminių, baldų, rafinuotų naftos produktų, chemijos gaminių, mašinų ir įrangos, elektros mašinų ir TV įrangos parduodama vidaus rinkoje. Į Europos Sąjungą eksportuotų maisto ir žemės ūkio produktų dalis 2003 m. sudarė 59%, 2004 m. – jau 72% parduotos šios rūšies produkcijos. 2006 m. eksportuota 78,5% visų parduotų tekstilės gaminių, 76,4% siūtų drabužių, 76,2% rafinuotų naftos produktų, 73,1% elektros mašinų ir aparatūros, 71,9% chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 63,1% medienos ir jos dirbinių, 55,1% baldų. Į Lietuvą importuotų prekių vertė nuo 1995 m. didėjo, išskyrus 1999 m., bet ne kasmet tolygiai.

Lietuvos prekių eksportas 2006-2016 m.

^[2]

Kai kurių Lietuvos prekių eksportas 1993-2006 m.

• Statistikos departamento, muitinės deklaracijų ir iš įmonių surinkti duomenys

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą importas didėjo labai sparčiai: 2004 m. palyginti su 2003 m. – 16,8%, 2005 m. palyginti su 2004 m. apie 25,5%, 2006 m. palyginti su 2005 m. – 23%. Iš Europos Sąjungos importuotų prekių vertė sudarė didžiausią importo dalį. Svarbiausios importo partnerės – Vokietija, Lenkija, Latvija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, t. p. NVS. 1995 m. iš NVS importuotų prekių vertė sudarė 39,6%, 1999 m. sumažėjo iki 22,8%, 2000 m. padidėjo iki 30,0% viso Lietuvos importo, Lietuvai susiejus litą su euru vėl sumažėjo, 2005 m. padidėjo iki 31,1%, 2006 m. dėl sumažėjusio naftos importo iš Rusijos sudarė 28,1%. Iš NVS valstybių svarbiausia importo partnerė – Rusija, ji yra pagrindinė mineralinių produktų – nevalytos naftos, gamtinių dujų, akmens anglių tiekėja.

Lietuvos prekių importas 1991-2006 m.

• Statistikos departamento duomenys (nuo 1995 m. pateikiami pagal Specialiąją prekybos sistemą)

Lietuvos importo pagal Kombinuotosios nomenklatūros prekių skyrius didžiausią dalį sudarė mineraliniai produktai, 2006 m. – 23,6%, mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai – 17,6%, transporto priemonės ir įrenginiai – 13,9%, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija – 8,3%, netaurieji metalai ir jų dirbiniai – 7,1%. 2006 m. didžiausią importuotų prekių dalį sudarė tarpinio vartojimo (58,5% viso importo) ir plataus vartojimo (17,8%) prekės. XXI a. pradžioje didėjo investicinių prekių ir lengvųjų automobilių importo vertė, 2006 m. ji sudarė atitinkamai 16,7% ir 6,5%.

Kai kurių prekių importas į Lietuvą 1993-2006 m.

• Statistikos departamento, muitinės deklaracijų ir iš įmonių surinkti duomenys

Užsienio prekybos balansas išliko neigiamas ir labai padidėjo 2005-2006 m. dėl sparčios importo plėtros, kurią skatino vis didėjantis vidaus vartojimas, ir spartėjančios kai kurių pramonės šakų, ypač statybos, naudojančių importuojamus tarpinio vartojimo produktus, plėtros. Užsienio prekybos didžiausias deficitas XXI amžiaus pradžioje buvo prekiaujant su svarbiausiomis partnerėmis – Rusija dėl didėjusio energetikos žaliavų importo, Vokietija dėl didėjusio naudotų automobilių importo, Lenkija, Kinija ir Suomija. Pagal valstybių grupes didžiausias deficitas ilgą laiką buvo prekyboje su NVS, bet 2006 m. jis tapo didžiausias prekyboje su Europos Sąjunga dėl šio deficito didėjimo su Europos Sąjungos prekybos partnerėmis. ^[3]