PROFILPELAJAR.COM

Kupšiai

55°54′14″š. pl. 21°34′16″r. ilg. / 55.904°š. pl. 21.571°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kartenos seniūnija

Gyventojų

0

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kupšiaĩ
Kilmininkas:	Kupšių̃

Kupšiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km į pietryčius nuo Kartenos. Teritorijos plotas – 245,99 ha.^[2]

Etimologija

Vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio Kupšio pavardės. Ši pavardė kildintina nuo žemaičių tarmėje naudojamo žodžio kupčius, t. y. liet. pirklys. Pirmasis naujakurys galėjo būti ne žemdirbys, o pirklys, prekiavęs iš dvaro įsigytu mišku. Vietos gyventojai kaimą vadina žem. Kopšē.

Geografija

Kaimas yra Kartenos seniūnijos rytiniame pakraštyje. Šiaurėje jis ribojasi su Gaudučiais, rytuose – su Mamiais, pietryčiuose – su Eitučiais, pietuose – su Lubiais, vakaruose – su Lygnugariškiais. Centrine kaimo dalimi iš Mamių link Lygnugariškių teka dešinysis Alanto intakas Karkluojė, į kurią vakarinėje dalyje įteka kairysis jos intakas – Pievupalis. Šiaurine kaimo riba teka dar vienas Alanto intakas – Rupšupis.

Centrine kaimo dalimi link magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga praeina rajoninis kelias Kuliai–Šiemuliai–Gaudučiai (3213). Į vakarus nuo šio kelio dešiniajame Karkluojės krante, Domarkų sodybvietėje stovi vienintelė kaime registruota sodyba.

Rytinėje kaimo dalyje auga Girelės (žem. Gėrale), o pietinėje – Stončiaus girelės miškai.

Istorija

Pirmieji naujakuriai Karkluojės upelio pakrantėse ėmė kurtis XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pirmoje pusėje, Kartenos dvarininkams ėmus eksportui ir vidaus rinkai kirsti tarp Alanto ir Minijos upių augusį dvaro mišką, vadintą Girele (žem. Gėrale). Iš dvaro išsinuomotus, išsipirktus ir plėšiniais paverstus miško sklypus dar ilgai žemdirbiai vadino Girelėmis arba Pagireliais. Atsiradus kaimui, miškas kitaip vadintas Kupšine.^[3]

Rašytiniuose šaltiniuose Kupšių kaimas sutinkamas nuo XIX a. Šio amžiaus pirmoje pusėje jame buvo 6,^[4] o viduryje – 5^[5] baudžiauninkų sodybos. Keturios sodybos stovėjo Karkluojės dešiniajame krante, šalia kryžkelės, o dar pora vienkieminių ūkių buvo į rytus nuo jos, abipus upės. Ūkius kaime nuomoję žemdirbiai ėjo lažą grafų Pliaterių Kartenos dvare. Žemdirbių dvasiniais reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.

Panaikinus baudžiavą, žemdirbiams išsipirkti kaime buvo išmatuoti 36 žemės rėžiai, už kuriuos išperkamuosius žemės mokesčius grafams Pliateriams 1870 m. mokėjo 28 valstiečiai.^[6] 1923 m. buvo jau 13 sodybų.^[7] Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1927 m. visa kaimo žemė išskirstyta į vienkieminius ūkius,^[8] o bendrosiose ganyklose buvo suformuoti 3 nauji ūkiai.

Vienas stambiausių ūkininkų tarpukariu buvo Juozapas Domarkas, valdęs 40 ha žemės. Jis mirė 1938 m.,^[9] nekilnojamąjį turtą palikdamas sūnums Julijonui ir Juozapui. Kitas stambus ūkininkas Aleksandras Jedenkus valdė apie 34 ha žemės. Jam 1936 m. mirus,^[10] ūkį pasidalino sūnūs Kazimieras, Julijonas ir Apolinaras.

Prie stambiausių ūkininkų priklausė 30 ha savininkas Juozapas Lūža. Jo sodyboje stovėjo namas (žem. troba), svirnas (žem. klėtis), tvartas (žem. kūtės), kluonas (žem. jauja), du šuliniai (vienas skirtas šeimynai gerti ir maistui pasigaminti, kitas – gyvuliams girdyti), o kieme stūksojo monumentalus kryžius.^[11] Šeimininkui 1939 m. mirus,^[12] ūkį perėmė jaunėlis sūnus Antanas Lūža.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais Kupšiuose taip pat gyveno valstiečiai Antanas ir Petrė Spučiai, Antanas ir Stasė Symės, Leonas ir Kazimiera Brazdeikiai, Pranas ir Jadvyga Razmai, Juozas Kumpis, Kundrotas, Kubilius, Šlyžius, Puplesiai, kalvis Ignas Stončius su žmona Kazimiera, Vaclovas ir Aniceta Stončiūtė Butkai, bežemis kaimo stalius Juozas Stončius.^[13]

1948–1949 m. iš kaimo buvo ištremtos 6 ūkininkų šeimos, kurias sudarė 19 asmenų: Leonas ir Kazimiera Brazdeikiai su vaikais Leonu ir Elvyra, Kajetonas ir Ona Jedenkai, Kazys ir Juzefa Jedenkai su vaikais Veronika, Irena ir Viliumi, Antanas ir Juzefa Lūžos su vaikais Antanu ir Regina, Pranas Narkus su dukra Petre, Ignas ir Kazimiera Stončiai.^[14] Ona Jedenkienė, Pranas Narkus ir Ignas Stončius mirė Sibire, o kitiems tremtiniams 1956–1958 m. buvo leista grįžti į Lietuvą.

Sovietmečiu plečiant kolūkių dirbamos žemės plotus ir naikinant vienkiemius, žemdirbių šeimos buvo iškeliamos į kolūkines gyvenvietes. Todėl Kupšių žemės ištuštėjo, o nuo 2001 m. kaime registruotų gyventojų nebeliko.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1940 m., 1941–1944 m.	Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m., 1945–1950 m.	Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 m.	Dauginčių apylinkė, Kretingos rajonas
1959–1995 m.	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.

1902 m.^[15]

1923 m.^sur.^[16]

1959 m.^sur.^[17]

1970 m.^sur.^[17]

1979 m.^sur.^[18]

1989 m.^sur.^[19]

2001 m.^sur.^[20]

2011 m.^sur.^[21]

61

87

81

42

11

2

0

Žymūs žmonės

Gimė Juozas Lūža (1911–1978), agronomas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis.

Šaltiniai

↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
↑ Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
↑ Julius Kanarskas. Ištuštėjęs kaimas Karkluojės pakrantėse. – www.kretingosmuziejus.lt Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 157 (Kipszykie)
↑ Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – C. 70
↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
↑ Kretingos apskrities žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 85. – L. 2
↑ Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1935–1940 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 15. – L. 53
↑ Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1935–1940 m. ؘ– Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 15. – L. 34
↑ Julius Kanarskas. Kupšiai. Kaimas prie Karkluojės. – Pajūrio naujienos – 2021 m. sausio 5 d.
↑ Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1935–1940 m, – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 15. – L. 14
↑ Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai: 2016 metų etnografinės ekspedicijos medžiaga. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 37-38
↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – P. 428, 435, 445, 449
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ ^17,0 ^17,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.