Kartenos valsčius

55°55′š. pl. 21°28′r. ilg. / 55.92°š. pl. 21.47°r. ilg. / 55.92; 21.47

Kartenos valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kartena
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1950)

Kartenos valsčius (rus. Корцянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Kretingos. Centras – Kartena.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (5 apylinkės), Plungės rajonui (1 apylinkė) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5393 92 kiemai [2] 5 seniūnijos 28
1923 m.[3] 248 7501 1482
1932 m. 212 8120 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 250 8 apylinkės [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Aleksandravas Aleksandravo seniūnija Aleksandravo apylinkė
Baubliai Baublių seniūnija Baublių apylinkė
Budriai Budrių seniūnija Budrių apylinkė
Dauginčiai Dauginčių seniūnija Dauginčių apylinkė
Kalniškiai Kalniškių seniūnija Kalniškių apylinkė
Kartena Kartenos seniūnija Kartenos apylinkė
Kūlupėnai Kulupėnų seniūnija Kūlupėnų apylinkė
Stropeliai Stropelių seniūnija Stropelių apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Abakų k.
  • Aleksandravos k.
  • Anužių k.
  • Asteikių k.
  • Balsiškių (Šešaičių) k.
  • Baltmiškio k.
  • Bauplių k.
  • Bučnių k.
  • Budrių k.
  • Bulikų k.
  • Bumbulių k.
  • Čigonėlių k.
  • Dauginčių k.
  • Diburių k.
  • Drungilų k.
  • Eitučių k.
  • Gaudučių dv.
  • Gaudučių k.
  • Grabšičių dv.
  • Grabšičių k.
  • Kačaičių k.
  • Kalniškių k.
  • Kalnogrikštų k.
  • Kartenos dv.
  • Kartenos glžk. st.
  • Kartenos mstl.
  • Kulupėnų k.
  • Kupšių k.
  • Labgaudžių vs.
  • Liepgivių k.
  • Lignugariškės (Šileikinio) k.
  • Lubių (Kalniškių) k.
  • Lugnalių k.
  • Lukauskių plv.
  • Mamių k.
  • Martinaičių k.
  • Mikališkių dv.
  • Mikoliškių k.
  • Mišučių dv.
  • Mišučių k.
  • Nausodžio k.
  • Pakutavėnų k.
  • Papievių k.
  • Pecelių k.
  • Pristovų k.
  • Puidogalio k.
  • Raguviškių k.
  • Sakuočių k.
  • Smilkščių k.
  • Struopelių k.
  • Šatilgalio k.
  • Vaitkių vs.
  • Velaičių k.
  • Žutautų k.
  • Žutautų-Medsėdžių k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7501 žmogus:

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1934 Liepgiriai Jonas Domarkas, kompozitorius 2020
1939 Vėlaičiai Vladislavas Domarkas, inžinierius 2016
1944 Baubliai Rimantas Daugintis, skulptorius 1990

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 600 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59