Ketai (rus. кеты) – nedidelė Sibiro tauta, kalbanti Jenisiejaus kalbų grupei priklausančia paskutine gyva ketų kalba. Ją savo gimtąja kalba telaiko apie 20% ketų bendruomenės. Rusijos imperijos laikais, kolonizuojant naujas Sibiro teritorijas, vadinti ostiakais, Jenisiejaus ostiakais (gyveno šios upės vidurinio ir aukštutinio baseino rajone Krasnojarsko krašte). 1930 m. ketai oficialiai pripažinti Sovietų Sąjungoje, tačiau vyko sparti asimiliacija, jie buvo rusinami, verčiami dirbti kolūkiuose.
Dabartinių ketų protėviai apsigyveno Obės ir Jenisiejaus tarpupio pietuose, susimaišius Pietų Sibiro europidams su senovės mongolidais. Su ketais siejama Kazachstano ir Pietų Sibiro karasukų kultūra. Ketų tikėjimo pagrindą sudarė animizmas, paremtas trimis pasauliais (viršutiniu dangaus, viduriniu žmonių ir apatiniu požeminiu) ir daugybe gerųjų ir blogųjų dvasių. Nuo seno ketai užsiima žvejyba, medžiokle taigoje, elninikyste.
Šaltiniai
Nuorodos
