Obė
Obė Surguto apylinkėse
Ilgis	3650 km
Baseino plotas	2 990 000 km²
Vidutinis debitas	12 700 m³/s
Ištakos	Altajus
Žiotys	Karos jūra
Šalys	Rusija
Vikiteka	Obė

Obė (rus. Обь) – upė Rusijoje (ketvirta pagal ilgį), Vakarų Sibire, Altajaus krašte, Novosibirsko, Tomsko ir Tiumenės srityse.

Prasideda Altajuje, susiliejus Bijos ir Katūnės upėms (ties Bijsku). Ilgis 3650 km (nuo Katūnės ištakų – 4338 km, nuo Irtyšiaus ištakų – 5410 km). Baseino plotas 2990 tūkst. km². Vingiuoja į šiaurę, šiaurės vakarus plačiu slėniu Vakarų Sibiro lyguma. Skaidosi į pratakas ir atšakas. Įteka į Karos jūros Obės įlanką; sudaro deltą (plotas 4000 km²).

Svarbiausi intakai:

• dešinieji: Tomė, Čiulymas, Ketė, Tymas, Vachas, Tromjėganas
• kairieji: Alėjus, Vasiuganas, Didysis Juganas, Irtyšius, Šiaurinė Sosva

Vidutinis debitas – 12,7 tūkst. m³/s (didžiausias – 42,8 tūkst. m³/s, minimalus – 1650 m³/s). Aukštupyje patvinsta balandžio-birželio mėnesiais, žemupyje (kur išsilieja 40–45 km) – iki rugsėjo. Per metus nuneša 16 mln. tonų nešmenų. Užšąla nuo lapkričio iki balandžio pabaigos aukštupyje ir iki liepos pradžios žemupyje. Visa vaga laivuojama. Ties Novosibirsku patvenkta hidroelektrinės tvenkiniu. Svarbiausi pakrančių miestai ir uostai: Barnaulas, Novosibirskas, Kolpaševas, Nižnevartovskas, Surgutas, Neftejuganskas, Labytnangai.^[1]

Upės žemupyje gyvenantys nencai ją vadina Саля-ям („kyšulio upė“). Chantai ir mansiai ją vadina Ас („didelė upė“). Selkupai upę vadino Квай, Еме, Куай („didelė, vandeninga upė“). Pavadinimo Obė kilmė neaiški: vienu spėjimu, pavadinimas komių kilmės, ir susijęs su sniegu; yra bandymų pavadinimą laikyti indoeuropietiškos (tiksliau, iranėniškos) kilmės (ide. *āp- „tekantis, gyvas vanduo“, plg. liet. upė, skr. āp- „takūs vandenys“, pers. āb, tadž. об „vanduo“).