Karoliniškės

Karoliniškės
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
{{#if:
2023 m. vasara
Karoliniškės
Karoliniškės
54°41′35″š. pl. 25°12′47″r. ilg. / 54.693°š. pl. 25.213°r. ilg. / 54.693; 25.213 (Karoliniškės)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Karoliniškių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Karolìniškės
Kilmininkas: Karolìniškių
Naudininkas: Karolìniškėms
Galininkas: Karolìniškes
Įnagininkas: Karolìniškėmis
Vietininkas: Karolìniškėse
Istoriniai pavadinimai lenk. Karolinka

Karoliniškės – Vilniaus miesto dalis miesto vakaruose, Neries dešiniajame krante, į vakarus nuo Žvėryno ir į šiaurę nuo Lazdynų.[2] Šiaurėje ribojasi su Viršuliškėmis, vakaruose Vilniaus aplinkkelio atskirtos nuo Gudelių. Sudaro Karoliniškių seniūniją.

2023 m. ruduo
2008 m.

Rajone stovi aukščiausias Lietuvos statinys – Vilniaus televizijos bokštas. Įsikūręs SoDros Vilniaus sk. filialas, anksčiau buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Yra poliklinika, 3 gimnazijos (lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis), 2 vidurinės mokyklos (lietuvių ir baltarusių kalbomis), pagrindinės ir muzikos mokyklos. 10 vaikų lopšelių-darželių, vaikų invalidų ugdymo centras, Ugniagesių gelbėtojų rengimo centras. Karoliniškių muzikos mokykla - viena didžiausių muzikos mokyklų Lietuvoje: joje dirba 115 mokytojų, mokosi 1100 moksleivių.

Vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai (5, 9, 12 aukštų) sujungti į 4–5 korpusų blokus. Karoliniškių teritorijoje yra Karoliniškių draustinis, Pasakų parkas (jame stovi tautodailininkų ir Vilniaus dailės akademijos studentų medžio skulptūros pasakų motyvais).[3]

Karoliniškės išsidėsčiusios tarp Sudervės upelio slėnio ir Neries skardžio (Plikakalnio atodangos). 150 ha plote įsteigtas Karoliniškių landšaftinis draustinis, Pasakų parką puošia medinės pasakų veikėjų skulptūros. Prie Vilniaus televizijos bokšto memorialo, įamžinančio 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kasmet finišuoja jiems skirtas tradicinis bėgimas, pavasarį vyksta Gegužinės pamaldos, prieš Kalėdas bokštas puošiamas kaip didžiausia Lietuvos eglutė.

Važiuoja 1, 3, 9, 13, 16, 18 nr. troleibusai, 2G, 7, 49, 54, 55, 59, 69, 116 nr. autobusai. VVT stotelės: Pasakų parkas, Karoliniškių, Vaivorykštės st., Vilniaus televizijos bokštas.

Istorija

Karoliniškės (Karoliniškė) 1940 m. žemėlapyje
1893 m. Rusijos imperijos žemėlapis su pažymėtu Karolinka (rus. Каролинка) kaimu

Senieji Karoliniškių gyventojai pasakojo, kad jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvarelio dalies paveldėtojos Karolinos vardu (Karolinka). Kalbininkas Jonas Jurkštas vietovardį kildina iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje kažkada buvo dvaras, XIX a. pradžioje stovėjo „Karčma Karolinov“, o kaimelyje – tik trys sodybos. Šalia – kelios Šaltūnų kaimo sodybos. Antroje XIX a. pusėje veikė plytinė. 1866 m. Karolinkos karčemoje ir plytinėje gyveno 6 gyventojai (5 katalikai ir 1 stačiatikis).[4] 1931 m. Karolinkos palivarke gyveno 31 žmogus.[5]

Karoliniškės pradėtos statyti 1971 m. pagal R. Balėno ir G. Balėnienės projektą.

1986 m. įrengtas, 1987 m. atidarytas Pasakų parkas.

Karoliniškės – viena svarbiausių 1991 m. sausio 13 d. įvykių vietų. Po šių įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos aukų pavardėmis.

Mokyklos

Darželiai

Galerija

Šaltiniai

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.69 ir 25.21“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
  3. Karoliniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  4. Karolinka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 852 psl. (lenk.)
  5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

Nuorodos