Rajone stovi aukščiausias Lietuvos statinys – Vilniaus televizijos bokštas. Įsikūręs SoDros Vilniaus sk. filialas, anksčiau buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Yra poliklinika, 3 gimnazijos (lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis), 2 vidurinės mokyklos (lietuvių ir baltarusių kalbomis), pagrindinės ir muzikos mokyklos. 10 vaikų lopšelių-darželių, vaikų invalidų ugdymo centras, Ugniagesių gelbėtojų rengimo centras. Karoliniškių muzikos mokykla - viena didžiausių muzikos mokyklų Lietuvoje: joje dirba 115 mokytojų, mokosi 1100 moksleivių.
Vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai (5, 9, 12 aukštų) sujungti į 4–5 korpusų blokus. Karoliniškių teritorijoje yra Karoliniškių draustinis, Pasakų parkas (jame stovi tautodailininkų ir Vilniaus dailės akademijos studentų medžio skulptūros pasakų motyvais).[3]
Karoliniškės išsidėsčiusios tarp Sudervės upelio slėnio ir Neries skardžio (Plikakalnio atodangos). 150 ha plote įsteigtas Karoliniškių landšaftinis draustinis, Pasakų parką puošia medinės pasakų veikėjų skulptūros. Prie Vilniaus televizijos bokšto memorialo, įamžinančio 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kasmet finišuoja jiems skirtas tradicinis bėgimas, pavasarį vyksta Gegužinės pamaldos, prieš Kalėdas bokštas puošiamas kaip didžiausia Lietuvos eglutė.
Važiuoja 1, 3, 9, 13, 16, 18 nr. troleibusai, 2G, 7, 49, 54, 55, 59, 69, 116 nr. autobusai. VVT stotelės: Pasakų parkas, Karoliniškių, Vaivorykštės st., Vilniaus televizijos bokštas.
Istorija
Senieji Karoliniškių gyventojai pasakojo, kad jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvarelio dalies paveldėtojos Karolinos vardu (Karolinka). Kalbininkas Jonas Jurkštas vietovardį kildina iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje kažkada buvo dvaras, XIX a. pradžioje stovėjo „Karčma Karolinov“, o kaimelyje – tik trys sodybos. Šalia – kelios Šaltūnų kaimo sodybos. Antroje XIX a. pusėje veikė plytinė. 1866 m. Karolinkos karčemoje ir plytinėje gyveno 6 gyventojai (5 katalikai ir 1 stačiatikis).[4] 1931 m. Karolinkos palivarke gyveno 31 žmogus.[5]
Karoliniškės pradėtos statyti 1971 m. pagal R. Balėno ir G. Balėnienės projektą.