Kalvarijos – Vilniaus miesto dalis, esanti Vilniaus Jeruzalės pietuose, dešiniajame Neries krante, Verkių regioniniame parke. Į Kalvarijas iš sostinės centro veda Kalvarijų gatvė. Netoliese teka Baltupis (Cedronas); dešinysis Neries intakas).
Iškilusi Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias – Verkių Kalvarijos. Veikia Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Katalikiškos piligrimystės vieta Vilniaus arkivyskupijoje.[2]
Istorija
Viena iš koplytėlių I pasaulinio karo metais
XVII a. 2-ojoje pusėje Verkių valdose sumanyta įrengti Kristaus kančios kelio stotis, iš kurių vėliau susiformavo Verkių kalvarijos. Apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. XVIII a. pastatyta dabartinė Kalvarijų bažnyčia.
1866 m. Kalvarijose gyveno 14 gyventojų.[3] 1905 m. Riešės valsčiaus Kalvarijų gyvenvietėje (vienuolyne) gyveno 9 žmonės.[4]
1962–1963 m. sovietai išsprogdino ir nugriovė kalvarijas, 1990–2002 m. koplyčios buvo atstatytos.
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Vilniaus (Verkių) Kalvarijos // piligrimai.lt
- ↑ Kalwarya. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 712 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Kalvarijos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 156 psl.
.jpg)
