Šiauriau pagrindinio kelio išlikęs senasis gatvinis kaimas, Strielčiukų kapinės. Aplinkui, ypač buvusio kolūkio teritorijoje, būdingos nausėdijos, nuo XXI a. pradžios rajonas sparčiai plečiasi. Įrengtos pirmosios Lietuvoje teritoriškai uždaros bendruomenės[1]. Dalis apleistų dirbamųjų laukų apžėlė medžiais. Dauguma gatvių pavadintos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, kitų žymesnių tarpukario lietuvių vardais. Aplink Džiaugsmo, S. Lozoraičio, J. Urbšio gatves išlikusios senos medžių alėjos. Šiaurės vakaruose prieina Žaliakalnio parkas, stūkso Rokantiškių kalva.
Istorija
Gyvenvietės pavadinimas susijęs su netoliese esančia Rokantiškių piliaviete, kurios sargai, vadinami strielčiukais, gyveno šioje vietovėje.[2]
1905 m. Mickūnų valsčiaus Strielčiukų kaime ir miško kvartale gyveno 81 žmogus.[3], 1931 m. – 119 gyventojų.[4]