Kambrė (pranc. Cambrais, pikard. Kimbré) − miestas šiaurinėje Prancūzijos dalyje, Aukštutinės Prancūzijos regione, Šiaurės departamente, prie Šeldės upės. Upių uostas. Išplėtota tekstilės, maisto perdirbimo, statybinių medžiagų pramonė.
Istorija
Senovės Romos laikais vietovė vadinta Cameracum. Nuo 445 m. Frankų imperijos sudėtyje. Nuo VI a. pabaigos – vyskupijos centras. Nuo 926 m. priklausė Šventajai Romos imperijai. 870 m. miestą sudegino normanai. Nuo 1076 m. formaliai gavo savivaldos teises, tačiau dėl jų miestiečiai kelis amžius kovojo su vietos vyskupija. XV a. Kambrė išgarsėjo kaip regiono muzikos centras. 1508 m. mieste sudaryta vadinamoji Kambrė lyga – popiežiaus, Prancūzijos karaliaus Liudviko XII, Šventosios Romos imperijos ir Aragono karalystės sąjunga prieš Venecijos respubliką. Nuo 1678 m. – Prancūzijos dalis. Smarkiai nukentėjo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. 1917 m. lapkričio 20 d. Kambrė mūšyje pirmą kartą masiškai panaudoti tankai.
Architektūra
Kambrė išliko daug architektūros paminklų- dveji miesto vartai, XVI a. tvirtovė, Dievo Motinos katedra, XVII a. Vyskupų rūmai, kelios bažnyčios, miesto rotušė.[1]
Šaltiniai
