Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras.
Vandens telkinių pavadinimas jūra yra sąlyginis, kadangi kai kurie ežerai (pvz., Negyvoji jūra) ar įlankos (pvz., Azovo jūra) vadinami jūromis, nors yra didesnių už juos, vadinamų ežerais (Tanganika) ar įlankomis (Gvinėjos įlanka). Kartais jūros terminas vartojamas kaip vandenyno sinonimas („už jūrų marių“).
Tarptautinė hidrografijos organizacija leidžia vandenynų ir jūrų ribų sąvadą (angl.Limits of Oceans and Seas[1]). Trečiasis leidimas, išleistas 1953 m., daugeliui regionų nebetinka. Atnaujinto sąvado, paruošto 2000 m., dar nepatvirtino Australija, tačiau jame minimais apibrėžimais naudojasi IHO ir kitos jos narės.
Jūros druskingumas
Vandenynuose gausu mineralų, kuriuos, išplautus iš sausumos uolienų, atplukdo upės. Daugiausiai esti chloro ir natrio – susijungę jie sudaro valgomąją druską (natrio chloridą). Vidutinis vandenynų druskingumas – 35 g/l, tai reiškia, kad 1 litre vandenynų vandens esti 35 gramai įvairių druskų. Sūriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jūros, druskingumas – 320 g/l.
