Imperatoriaus Konrado IV karūnacijaKonrado IV antspaudas
Konradas buvo vienintelis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II ir jo antrosios žmonos Jeruzalės karalienės Jolandos Brienietės sūnus. Jo motina mirė gimdydama; iš jos Konradas paveldėjo teises į Jeruzalės sostą. Iki 1235 m. gyveno Italijoje, tais metais pirmą kartą aplankė Vokietiją. 1246 m. vedė Bavarijos hercogo Otono II dukterį Elžbietą Bavarę, jiems gimė sūnus Konradinas (1252–1268 m.)
Valdant tėvui vietoj sukilusio vyresniojo brolio Henriko VII1237 m. tapo Romėnų karaliumi (taip kartais tituluotas Vokietijos karalius). 1246 m. Frydrichą II popiežiusInocentas IV ekskomunikavo, tais pačiais metais Vokietijoje kitu karaliumi išrinktas Tiuringijos grafasHenrikas Raspė, po šio mirties – Olandijos karaliusVilhelmas. Po Frydricho II mirties 1250 m. Konradas IV, kaip ir jo varžovas Vilhelmas nesėkmingai kandidatavo į Šventosios Romos imperijos sostą. Konradas IV įsitvirtino Pietų Italijoje. Po jo mirties Vokietijoje dar 19 metų nebuvo visuotinai pripažinto Šventosios Romos imperatoriaus.[1] Mirė karinėje stovykloje nuo maliarijos.
Šaltiniai
↑Imperatorius Konradas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 502 psl.
Literatūra
Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., Verlag C. H. Beck, München 2003, S. 315ff.
O. H. Becker: Kaisertum, deutsche Königswahl und Legitimitätsprinzip in der Auffassung der späteren Staufer und ihres Umkreises, 1975
K. E. Demandt: Der Endkampf des staufischen Kaiserhauses im Rhein-Main-Gebiet, in: Hess. Jb. für: Landesgeschichte 7, 1957, S. 102–164
A. Finocchiaro-Sartorio: Le leggi di Corrado IV, in: Studi storici e giuridici
J. Haller: Von den Staufern zu den Habsburgern – Auflösung des Reichs und Emporkommen der Landesstaaten (1250–1519), ³1970
dedicati a Federico Ciccaglione 1, 1909, S. 235–261
H. Hartmann: Die Urkunden Konrads IV., 1944, S. 38-163
G. Kirchner: Die Steuerliste von 1241, 1953, S. 64-104
J. Lehmann: Die Staufer. Glanz und Elend eines deutschen Kaisergeschlechts, 1978
E. Maschke: Das Geschlecht der Staufer, 1943
R. Morghen: Il tramonto della potenza sveva in Italia 1250–1266, 1936
J. Mühlberger: Die Staufer – Aufstieg, Höhe und Ende, Rottweil 1966, ND Göppingen 1977
F. W. Schirrmacher: Die letzten Hohenstaufen, Göttingen 1871
Friedrich Speier: Geschichte König Konrads IV., Diss Berlin 1989
E. Thurnher: Konradin als Dichter, in: DA 34, 1978
G. Zeller: König Konrad IV. in Italien 1252–1254, Diss. Straßburg 1907
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)