Po tėvo Pranciškaus I mirties 1763 m. oficialiai valdė Austrijos žemes kartu su motina. Nuo 1780 m. tapo vienvaldis Austrijos valdovas. Turėjo dvi žmonas: Parmos princesę Izabelę Mariją ir Vitelsbachų dinastijos princesę Mariją Jozefą, tačiau mirė bevaikis.
Jozefas II vykdė radikalias reformas: sušvelnino cenzūrą, panaikino 700 vienuolynų, konfiskuodamas jų turtus, garantavo lygias teises visoms krikščionių bažnyčioms bei sektoms, 1781–1785 m. panaikino baudžiavą ir apribojo dvarininkų jurisdikciją, skelbė visų luomų teisinę lygybę. Norėdamas labiau centralizuoti savo margą ir į autonominius vienetus suskirstytą valstybę, šalį suskirstė į apskritis, 1784 m. vokiečių kalbą paskelbė visiems privaloma valstybine kalba,[1] buvo surašyti gyventojai. Teismuose lotynų kalba pakeista vokiečių kalba, uždrausti vadinamieji raganų teismai. Šioms reformoms labai priešinosi bajorija, dvasininkai ir nevokiškoji Austrijos gyventojų dalis, ypač vengrai. Dėl to prieš pat mirtį Juozapui II teko daugelį savo reformų atšaukti, išskyrus įstatymus, liečiančius valstiečių gyvenimą ir tikybinę toleranciją.
↑Imperatorius Juozapas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 34 psl.