PROFILPELAJAR.COM

Lap – Gruodis – Sausio
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30	31
2025

Gruodžio 16 yra 350-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 351-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 15 dienų.

Informacija

Šventės

Bahreinas – Nacionalinė diena;
Bangladešas – Pergalės diena;
Kazachija – Nepriklausomybės diena;
Nepalas – Konstitucijos diena;
Pietų Afrikos Respublika – Susitaikymo diena.

Vardadieniai

Adas – Albina – Algina – Alina – Audronė – Vygaudas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1918 – Vincas Mickevičius-Kapsukas paskelbė apie Lietuvos sovietų socialistinės respublikos sukūrimą;
1941 – TSRS valstybės gynimo komiteto nutarimu suformuota 16-oji lietuviškoji divizija;
1991 – Lietuvos Banke surengtas pirmasis valiutos aukcionas;
1998 – Berlyne pasirašyta Vokietijos ir Lietuvos readmisijos sutartis;
2001 – Kaune atidarytas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas;
2003 – Europos krepšinio čempionas ir naudingiausias žemyno pirmenybių žaidėjas Šarūnas Jasikevičius išrinktas geriausiu 2003 m. Lietuvos sportininku.

Gimimo dienos

1831 m. – Liubomiras Gadonas, teisininkas, lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas (m. 1908 m.).
1882 m. – Tadas Ivanauskas, gamtininkas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas (m. 1970 m.).
1898 m. – Povilas Kaupas, dailininkas, tapytojas (m. 1978 m.).
1904 m. – Juozas Maceika, Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas (m. 1991 m.).
1905 m. – Jokūbas Dagys-Jokymas, Lietuvos skulptorius, tapytojas, poetas (m. 1989 m.).
1906 m. – Valys Drazdauskas, Lietuvos literatūros kritikas, vertėjas (m. 1981 m.).
1915 m. – Pranas Sližys, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2004 m.).
1925 m. – Aldona Gužaitytė, Lietuvos pedagogė, choreografė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja.
1930 m. – Albina Katinienė-Veličkaitė, chorvedė, pedagogė, mokslininkė – socialinių mokslų (edukologija) habilituota daktarė.
1932 m. – Algis Augustinas Gricius, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
1933 m. – Adelė Petrošiūtė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 2014 m.).
1937 m. – Jonas Grigaliūnas, Lietuvos miškininkas, fotografas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1938 m. – Vytautas Rapolas Gritėnas, Lietuvos politinis veikėjas.
1940 m. – Remigijus Jonušas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
1945 m. – Adelė Dimšienė, gydytoja, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
1949 m. – Rimas Armonas, gydytojas ginekologas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
1950 m. – Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos inžinierė, politinė veikėja.
1953 m. – Jevgrafijus Samuchovas, pedagogas, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1955 m. – Donatas Visockas, Lietuvos žurnalistas, fotografas.
1956 m. – Algirdas Šumskis, choro di rigentas ir pedagogas, kompozitorius, visuomenės veikėjas, dainų švenčių, festivalių, tarptautinių konkursų organizatorius.
1957 m. – Rasa Kazlauskienė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
1959 m. – Alvydas Valeiša, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1964 m. – Vygaudas Ušackas, Lietuvos teisininkas, diplomatas, buvęs politinis veikėjas, LR užsienio reikalų ministras.
1967 m. – Kęstutis Bartkėnas, Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, aklųjų ir silpnaregių pasaulio ir Europos bėgimo čempionas, Europos rekordininkas.
1972 m. – Marius Stračkaitis, teisininkas, notaras, Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas, Klaipėdos 1-ojo notarų biuro administratorius.
1973 m.:
- Gražvydas Mikulėnas, Lietuvos futbolininkas, puolėjas.
- Mindaugas Murza-Gervaldas, Lietuvos politikas, radikalus nacionalistas. Labiausiai išgarsėjo populistiniais ir antisemitiniais pasisakymais.
1987 m. – Simona Kulakauskaitė, viena geriausių Lietuvos šaškininkų.

Mirtys

1672 m. – Jonas Kazimieras Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (g. 1609 m.)
1795 m. – Tadas Juozapas Bukota, religinių raštų rengėjas (g. 1740 m.).
1904 m.:
- Antanas Vilhelmas Radvila, didikas, Prūsijos ir Vokietijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1833 m.).
- Jurgis Zauerveinas, sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas (g. 1831 m.).
1922 m. – Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Stanislovas Narutavičius (g. 1865 m.).
1926 m. – Juozas Damijonaitis, Lietuvos pedagogas, vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius (g. 1871 m.).
1942 m. – Augustinas Voldemaras, tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios vyriausybės vadovas (g. 1883 m.).
1944 m. – Jonas Vailokaitis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas (g. 1886 m.).
1964 m. – Steponas Kairys, signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (g. 1879 m.).
1973 m. – Petras Baublys, Lietuvos gydytojas pediatras (g. 1914 m.).
1983 m. – Antanas Miškinis, lietuvių poetas, modernaus neoromantizmo atstovas (g. 1905 m.).
1984 m. – Juozas Lingys, Lietuvos choreografas (g. 1919 m.).
1993 m. – Rimtautas Vincentas Gibavičius, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1935 m.).
1996 m. – Zigmas Verbickas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas (g. 1939 m.).
1999 m.:
- Aleksandras Jacikevičius, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- Petras Limanauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės technologas (g. 1924 m.).
- Petronėlė Orintaitė-Janutienė, pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja (g. 1905 m.).
2003 m. – Algirdas Venskūnas, lietuvių teatro ir kino aktorius, LTSR nusipelnęs artistas (1976) (g. 1934 m.).
2006 m. – Šarūnas Jonas Kudžmauskas, lietuvių fizikas (g. 1943 m.).
2014 m. – Aleksandras Liberis, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (g. 1915 m.).^[1]
2020 m. – Gintaras Berenis, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1963 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

775 – Kinijoje prasidėjo An Lushan sukilimas. Baigėsi 763 m.;
1237 – chanas Batyjus pradėjo Riazanės apsiaustį;
1431 – Šimto metų karo metu Anglijos karalius Henrikas IV Paryžiaus Dievo Motinos katedroje karūnuotas Prancūzijos karaliumi;
1631 – didelis Vezuvijaus išsiveržimas;
1641 – Džiulijus Mazarinis (it. Giulio Raimondo Mazzarino) tapo kardinolu;
1653 – Oliveris Kromvelis paskelbtas Anglijos lordu protektoriumi;
1740 – Prūsijos karaliaus Friedricho II kariuomenė įsiveržė į Sileziją;
1773 – Bostono arbatėlė;
1777 – JAV konstituciją ratifikavo pirmoji valstija – Virdžinija;
1782 – Muharram sukilimas Indijoje prieš Britų Rytų Indijos kompaniją;
1787 – Niu Džersis tapo trečiąja JAV valstija;
1809 – paskelbta apie Napoleono I ir Žozefinos Bogarnje skyrybas;
1835 – Didydis Niujorko gaisras (1835 m.);
1838 – būrų ir zulusų mūšis prie Nkome upės, po kurio ji pradėta vadinti „kruvinąja“;
1864 – Našvilio mūšio pabaiga (JAV pilietinis karas);
1865 – ratifikavus 13-ąją Konstitucijos pataisą, JAV panaikinta vergija;
1880 – Pirmojo anglų-būrų karo pradžia;
1899 – Įkurtas AC Milan;
1903 – pagal JAV ir Panamos sutartį, Panamos kanalo zoną už kasmetinį nuomos mokestį pradėjo kontroliuoti JAV;
1912 – Elli mūšis, Graikijos laivynas nugalėjo Osmanų Imperijos laivyną;
1920 – Hayuan (Gansu) žemės drebėjimas – 8,5 balo pagal Richterio skalę, apie 240 tūkst. žuvusių;
1938 – Adolfas Hitleris įsteigė Vokietijos motinos Garbės kryžių;
1940 – Adolfas Hitleris įsakė Vokietijos armijos generaliniam štabui rengtis invazijai į Sovietų Sąjungą;
1941 – įkurtas Bresto getas;
1944 – Prasidėjo Ardėnų kontrapuolimas – paskutinis rimtas Vokietijos puolimas Antrojo pasaulinio karo vakarų fronte;
1946 – atidaryti Christiano Dioro mados namai Paryžiuje;
1948 – paskelbta Kambodžos nepriklausomybė;
1970 – priimta Hagos konvencija dėl kovos su neteisėtu orlaivių užgrobimu. Įsigaliojo lygiai po metų;
1971:
- Bangladešo išsivadavimo karo ir 1971 m. Indijos-Pakistano karo pabaiga;
- Bahreinas paskelbė nepriklausomybę;
1991 – vienintelė tuo metu buvusi SSRS respublika, Kazachstanas, pasiskėlbė nepriklausoma valstybe;
2004 – JAV zondas Voyager 1 išskrido iš heliosferos;
2006 – Danijos sostinėje Kopenhagoje įsismarkavę protestuotojai, reikalaujantys, kad nebūtų parduotas jaunimo centro pastatas, sukėlė riaušes.
2020 – Kinijos zondo Chang'e 5 grįžimo aparatas su Mėnulio grunto pavyzdžiais nusileido į Žemę; Kinija tapo tai padariusia trečiaja valstybe (po SSRS ir JAV).

Gimimo dienos

1770 m. – Liudvikas van Bethovenas, vokiečių kompozitorius (m. 1827)
1775 m. – Džeinė Ostin, anglų rašytoja romanistė, pasižymėjusi savo moterų personažių portretais, romano formos įvaldymu, ironija (m. 1817 m.).
1790 m. – Leopoldas I, 1831–1865 m. Belgijos karalius (m. 1865 m.).
1792 m. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (m. 1877 m.).
1866 m. – Vasilijus Kandinskis, rusų kilmės tapytojas, grafikas ir meno teoretikas. Laikomas vakarietiškojo abstrakčiojo meno pradininku. V. Kandinskio abstrakcijų raiškos galimybių tyrinėjimas pelnė jam vieno iš svarbiausių moderniojo meno inovatorių vardą. Moderniajam menui jis nusipelnė tiek meno teorijos, tiek kūrybos darbais (m. 1944 m.).
1876 m. – Rodolphe William Seeldrayers, ketvirtasis Tarptautinės Futbolo Asociacijų Federacijos (FIFA) prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1954 m. iki 1955 m (m. 1955 m.).
1915 m. – Georgijus Sviridovas, vienas žymiausių Rusijos XX amžiaus kompozitorių^[2] (m. 1998 m.).
1917 m. – Seras Arturas Čarlzas Klarkas, britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui (m. 2008 m.).
1932 m. – Rodionas Ščedrinas, rusų kompozitorius, Lietuvos pilietis.
1949 m. – Leonas Briedis, latvių poetas, rašytojas, vertėjas.
1959 m. – Aleksandras Lebedevas, SSRS KGB tarnautojas, verslininkas ir milijardierius.
1971 m. – Paul van Dyk, vokiečių didžėjus bei elektroninės muzikos prodiuseris. Paul van Dykas yra vienas žinomiausių pasaulyje Trance muzikos atlikėjų.

Mirtys

604 m. – Houzhu, Čen dinastijos Kinijos imperatorius (g. 553);
882 m. – Jonas VIII, Romos popiežius;
1283 m. – Haakonas IV (Hákon Hákonarson), Norvegijos karalius (g. 1204 m.);
1325 m. – Karolis Vakua (Charles de Valois), Prancūzijos karalius, Valua dinastijos pradininkas (g. 1270 m.)
1598 m. – žuvo Li Sun Šin (Lee Soon Shin), korėjiečių laivyno vadas, pirmųjų šarvuotų laivų kūrėjas (g. 1545 m.);
1670 m. – Bartolomėjus van der Helstas, olandų tapytojas. Helstas buvo Rembranto bendralaikis. Amsterdame jis tapo žinomu portretistu. Gérard Andriejus Bikeris yra garsiausias Helsto darbas (g. 1613 m.).
1687 m. – Viljamas Petis, vienas iš žymiausių merkantilistų, pirmasis profesionalus ekonomistas (g. 1623 m.).
1809 m. – Antuanas de Fukrua (Antoine François de Fourcroy), prancūzų chemikas, iridžio atradėjas (g. 1755 m.)
1859 m. – Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas (g. 1786 m.).
1898 m. – Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs Tretjakovo galeriją^[3] (g. 1832 m.).
1921 m. – Charles Camille Saint-Saëns, prancūzų kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pianistas, labiausiai išgarsėjęs savo kūriniais „Žvėrių karnavalas“, „Samsonas ir Dalila“, „Danse Macabre“ ir simfonija Nr. 3 (vargonų simfonija) (g. 1835 m.).
1963 m. – Karlis Dzileja, latvių pedagogas, literatūros tyrinėtojas, žurnalistas. Slapyvardžiai Slīpernieks, Ģirts Bezdibens, K. Dzelzkalns, K. Ezerkalns, K. Lībietis, K. Lejnieks (g. 1891 m.).
1965 m. – Viljamas Somersetas Moemas, anglų novelistas ir dramaturgas^[4] (g. 1874 m.).
1980 m.:
- Harland David Sanders, amerikiečių verslininkas (g. 1890 m.).
- Hellmuth Walter, vokiečių inžinierius ir išradėjas (g. 1900 m.).
2009 m. – Jegoras Gaidaras, rusų ekonomistas, Rusijos politinis ir valstybės veikėjas. Vienas radikalių Rusijos ekonominių reformų ideologų ir vykdytojų (g. 1956 m.).
2020 m. – Flavio Cotti, Šveicarijos prezidentas (1991 ir 1999 m.) (g. 1939 m.).
2023 m. – Navafas al Achmadas al Džaberas al Sabachas, Kuveito emyras, valdęs 2020–2023 m. (g. 1937 m.).^[5]