Aukštutinės Silezijos žemėlapis prieš Antrąjį pasaulinį karą
Silezija (szl. Ślůnsk , lenk. Śląsk , vok. Schlesien , ček. Slezsko ) – regionas Vidurio Europoje , esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje. Aukštutinė Silezija (pietų Lenkijoje) yra svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai regiono miestai: Bytomas , Glivicai , Katovicai , Legnica , Opolė , Valbžychas , Vroclavas .
Istorija
Silezijos kunigaikštystės
Pagrindinis straipsnis – Silezijos kunigaikštystės .
Nuo VI a. čia gyveno slavai . Spėjama, kad pirmieji iš jų apsigyveno baltieji kroatai , kurių dalis vėliau migravo į pietus, tapdami kroatų protėviais. Iki X a. teritorija buvo valdoma Didžiosios Moravijos , Bohemijos . Vėliau inkorporuota į Lenkijos karalystę .
Nuo XII a. prasidėjo regiono skaidymasis, kurio metu susikūrė daugybė smulkių kunigaikštysčių:
1177–1185
Boleslovas Aukštasis
Jaroslavas Opolskis
Meška I
Konradas
1185–1201
Boleslovas Aukštasis
Jaroslavas Opolskis
Meška I
1201–1202
Boleslovas Aukštasis
Meška I
1206–1217
1217–1230
1241–1243
1243–1248
1248–1249
1249–1273
1273–1277
1277–1278
1278–1281
1281–1284
1284–1287
1287–1290
1290–1291
1294–1296
1296–1301
1306–1309
1309–1311
1335 m. regionas prijungtas prie Čekijos karalystės, vėliau tapusios Habsburgų monarchijos dalimi.
Vokietijos dalis
1742 m. Sileziją po Silezijos karų užkariavo Prūsija ir jos valdymą įtvirtino Hubertusburgo sutartimi . Po 1871 m. tapo suvienytosios Vokietijos dalimi.
Padalinimas
Po Pirmojo pasaulinio karo , pagal Versalio taikos sutartį Sileziją pasidalijo Vokietija , Lenkija ir Čekoslovakija . Šias dalybas lydėjo neramumai, lenkų sukilimai ir kiti konfliktai, dalyje Silezijos surengtas plebiscitas. Po Miuncheno suokalbio 1938 m. didžioji dalis čekoslovakiškos Silezijos prijungta prie Vokietijos. Lenkiškoji Silezija taip pat buvo okupuota vokiečių (1939–1945 m.), tačiau po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai atiteko didžioji vokiškosios Silezijos dalis.