Atamantas paliko Nefelę ir vedė Ino. Ino nekentė savo įsūnių dvinių Helės ir Frikso. Ji norėjo juos pražudyti. Ino įkalbėjo Orchomeno moteris išdžiovinti sėjai skirtas sėklas. Apsėjo orchomeniečiai laukus išdžiovintomis sėklomis, bet niekas neišdygo jų derlingose žemėse. Ėmė vietinius ūkininkus kankinti badas ir jie paprašė orakulo patarimo. Ino papirko tą, kuris buvo siųstas pas orakulą ir liepė jam pranešti kitiems, kad orakulas išpranašavo, kad norint išvengti bado reikia paaukoti Atamanto sūnų Friksą. Atamantas su tuo nenoromis sutiko. Viskas jau buvo paruošta aukojimui. Nuo žynio peilio turėjo kristi jaunasis Friksas, bet staiga pasirodė auksavilnis avinas, dievo Hermio dovana. Aviną pasiuntė Frikso ir Helės motina Nefelė. Atsisėdo ant auksavilnio avino Friksas ir Helė ir nuskraidino juos avinas į šiaurę. Išsigando Helė ir nepajėgdama išsilaikyti ant avino, nukrito į jūrą ir nuskendo Dardanelų sąsiauryje - Helesponte (reiškia „Helės jūra“). Friksas išsigelbėjo, nepajėgęs išgelbėti sesers ir nuvyko į Kolchidę, kur karalius Ajetas priėmė jį ir atidavė jam į žmonas savo dukterį Chalkiopę. Friksas atidavė AjetuiNefelės siųsto avino aukso vilną.
Friksas ir Chalkiopė susilaukė keturių sūnų, kurie minimi Argonautų cikle.
