1987 m. gegužės mėn. VFR pilietis Matias Rustas lėktuvu „Cessna“ perskrido iš Helsinkio į Maskvą ir nusileido Raudonojoje aikštėje. Po šio įvykio buvo priverstas atsistatydinti SSRS gynybos ministras maršalas Sergejus Sokolovas, o Dmitrijus Jazovas paskirtas ministru. 1987 m. liepos mėn. išrinktas SSKP CK nariu bei kandidatu į SSKP CK Politinio biuro narius. SSRS Aukščiausiosios Tarybos 10-11 šaukimų deputatas (1979–1990 m.), SSRS Liaudies deputatas (1990–1991 m.). Nuo 1990 m. buvo SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo Prezidentinės tarybos bei SSRS Saugumo tarybos narys.
D. Jazovas aktyviai dalyvavo rengiant Rugpjūčio pučą, buvo vadinamojo GKČP narys, jo įsakymu į Maskvą buvo įvesti tankai. Supratęs, kad pučas žlugo, vienas pirmųjų paskelbė, kad traukiasi iš GKČP, atšaukė kariuomenę iš Maskvos ir išskrido į Forosą (Krymas), kur buvo izoliuotas M. Gorbačiovas. Grįžęs iškart buvo suimtas, 1991 m. rugpjūčio 22 d. atleistas iš pareigų.
1994 m. vasario mėn. Rusijos Federacijos Valstybės Dūmai paskelbus amnestiją, iš kalėjimo paleistas, buvo kelių karinių struktūrų konsultantas. Nuo 2011 m. iki mirties buvo Rusijos gynybos ministerijos Generalinių inspektorių tarnybos vedantysis analitikas.
D. Jazovas – paskutinis asmuo, kuriam buvo suteiktas Sovietų Sąjungos maršalo karinis laipsnis.
Pirmus tris darbo SSRS Gynybos ministru metus D. Jazovas turėjo armijos generolo laipsnį, kas buvo labai neįprasta, nes keli jo pavaduotojai buvo maršalai, o nuo 1935 m. Gynybos ministrais buvo skiriami tik maršalo lapsnį turintys asmenys.
2019 metais Vilniaus apygardos teismas buvusį sovietų gynybos ministrą D. Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją. Teismas D. Jazovui už akių buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimo bausmę.[3]
.svg){kind=small}