Deividas Gilmoras gimė ir užaugo Kembridže. Jo tėvas Douglas buvo zoologijos docentas Kembridžo universitete, o motina Silvija – mokytoja.
Deividas Gilmoras lankė The Perse School ir vėliau, besimokant Kembridžo meno ir technologijų koledže, sutiko Sida Beretą, su kuriuo jis praleisdavo savo priešpiečius mokydamasis groti gitara. Tačiau jie nebuvo grupės draugai, nes 1963 m. Deividas pradėjo groti grupėje „Joker's Wild“. 1966 m. jis paliko „Joker's Wild“ ir suformavo naują grupę su keliais tos grupės nariais. Iš pradžių nauja grupė vadinosi „Bullitt“, vėliau pakeitė pavadinimą į „Flowers“ bei praleido 1966–1967 metus grodami Ispanijoje ir Prancūzijoje, o vėliau tais pačiais metais jie išsiskyrė. 1968 m. sausį Deivido buvo paprašyta prisijungti prie Pink Floyd ir tapti penktuoju grupės nariu.
Pink Floyd
Prisijungus Deividui, Pink Floyd penkiese buvo tik per 5 pasirodymus, kol Sidas paliko grupę. Po kelių mėnesių Deividas atsitiktinai užėmė pagrindinio grupės gitaristo ir vokalisto rolę, taip dalindamasis pagrindiniais vokalais su Rodžeriu Votersu ir Ričardu Raitu. Deivido grojimas gitara ir dainų rašymas tapo labai svarbia Pink Floyd sėkmės dalimi 8-ajame dešimtmetyje. Tačiau, po didžiulės „Dark Side of the Moon“ ir „Wish You Were Here“ sėkmės Rodžeris Votersas perėmė vis daugiau grupės kontrolės, parašydamas daugumą „The Wall“ dainų vienas pats. Santykiai tarp Rodžerio ir Deivido vis blogėjo kuriant „The Wall“ filmą ir 1983 m. Pink Floyd albumą „The Final Cut“.
1985 m. Rodžeris Votersas pareiškė jog Pink Floyd buvo „kūrybiškai išeikvota jėga“. 1986 m. Gilmoras ir būgnininkas Nikas Meisonas spaudos konferencijoje pranešė, jog Votersas paliko grupę ir jie tęs veiklą be jo. Deividas perėmė grupės kontrolę ir parašė naują albumą „A Momentary Lapse of Reason“ (1987), prie kurio kūrimo šiek tiek prisidėjo ir Nikas, o Ričardas Raitas įrašuose dalyvavo kaip kviestinis muzikantas.
1986 m. Deividas nusipirko laivą-namą „Astoria“ ir ten įrengė įrašų studiją. Čia buvo įrašyti du paskutiniai Pink Floyd albumai („A Momentary Lapse of Reason“ ir „The Division Bell“) ir jo solinis albumas „On an Island“. Šiuo metu laivas prišvartuotas Temzės upėje netoli Hampton Court Palace.
2005 m. liepos 2 d. Deividas vėl grojo su Pink Floyd (įskaitant ir Roger’į Waters’ą) „Live 8“ koncerte. Šis pasirodymas turėjo laikiną įtaką Pink Floyd albumo „Echoes: The Best of Pink Floyd“ 1,343 % pardavimo pakilimą[1]. Dėl to, pabrėždamas „Live 8“ tikslus, Gilmoras paaukojo šį pelną labdarai, sakydamas:
Nors pagrindinis tikslas buvo pažadinti sąmonę ir sukelti spaudimą „Didžiojo aštuoneto“ lyderiams, aš nesipelnysiu iš šio koncerto. Tai pinigai, kurie turėtų būti naudojami išgelbėti gyvybes[1].
2006 m. vasario 6 d. Davidas interviu italų žurnalui „La República“ teigė, kad Pink Floyd tikriausiai daugiau niekada nekoncertuos ar neberašys muzikos[2]. Jis sakė:
Aš manau, gana. Man jau 60 metų. Neturiu noro daugiau dirbti. Pink Floyd buvo svarbi mano gyvenimo dalis, praleidau nuostabų laiką, bet viskas baigta. Man daug lengviau dirbti vienam.
Jis teigė nenorėjęs baigti Pink Floyd istorijos rūgščia nata, todėl sutiko groti „Live 8“ koncerte:
Buvo daugiau nei viena priežastis. Pirma – palaikyti pradinę idėją. Antroji yra energija, palaikanti nemalonius santykius tarp Rodžerio ir manęs, kurią ilgą laiką nešiojau savo širdyje. Todėl mes ir norėjome sugroti kartu ir palikti visas šiukšles užnugaryje. Trečia, aš greičiausiai būčiau gailėjęsis, jei būčiau atsisakęs.
2006 m. vasario 20 d. Gilmoras davė interviu Billboard. com, kuriame vėl pakomentavo Pink Floyd ateitį. Jis teigė: „Kas žino? Aš neturiu jokių planų to daryti. Mano planai yra mano koncertuotai ir solinio albumo leidimas“.
2006 m. gruodį Sido Bereto garbei (kuris mirė tų pačių metų liepą) įrašė ir išleido pirmojo Pink Floyd singlo „Arnol Layne“ savo versiją. Kūrinys buvo įrašytas gyvai Londono „Royal Albert Hall“, o į diską taip apt įėjo ir grupės klavišininko Ričardo Raito versija. Singlas pateko į „UK Top 75“ devynioliktu numeriu ir ten išsilaikė tris savaites.
1978 m. pavasarį Deividas išleido savo pirmąjį solinį albumą „David Gilmour“. Viena iš dainų, kurią jis parašė tuo metu, tačiau neįtraukė į albumą, buvo „Comfortably Numb“ (kuri vėliau buvo panaudota albume „The Wall“). 1984 m. išleido antrąjį solinį albumą „About Face“.
Trečias jo albumas „On an Island“Jungtinėje Karalystėje buvo išleistas 2006 m. kovo 6 d., Gilmoro 60-ies metų jubiliejaus proga. Visą muziką parašė Deividas, o žodžius – žmona Polly Samson. Albumas pasiekė pirmą vietą Jungtinės Karalystės populiariausių įrašų sąraše, o JAV – 6 vietą.
Asmeninis gyvenimas
Deivido pirmoji santuoka buvo su Ginger. Jie susilaukė keturių vaikų: Alice (1976 m.), Clare (1979 m.), Sara (1981 m.) ir Metthew (1985 m.). Antrą kartą Gilmoras susituokė su Polly Samson1994 m. The Division Bell turo metu. Jie susilaukė trijų vaikų (Joe, Gabriel ir Romany), o sūnų Charlie iš ankstesnės Polly santuokos su Heathcote Williams Gilmoras įsivaikino.
Gilmoras taip pat yra kvalifikuotas lakūnas. Jis įkūrė aviacijos muziejų „Intrepid Aviation“ kurį vėliau pardavė motyvuodamas tuo, jog šis tapo ne hobiu, o darbu[3].
