Blu-ray Disc

Panasonic“ „Blu-ray“ diskas, 50 GB talpos

„Blu-ray“ diskas, BD, tankusis diskas[1] (iš angl. blue ray 'mėlynas spindulys' ir disc 'diskas') – optinis diskas, skirtas informacijos įrašymui ir saugojimui, dažniausiai aukštos raiškos vaizdui.

„Blu-ray“ standartas buvo sukurtas įmonių, kuriančių buitinę elektroniką ir kompiuterius, grupės, kurios svarbiausias vaidmuo atiteko įmonei „Sony“. Ši kūrėjų grupė pateko į asociaciją „Blu-ray“ (BDA). Palyginus su pagrindiniais konkurentais HD DVD, vienoje „Blu-ray“ disko pusėje telpa daugiau informacijos – 25, vietoj 15 gigabaitų, tačiau jis yra brangesnis.

„Blu-ray“ pavadinimas kilo nuo naudojamo trumpesnio bangos ilgio. 405 nm mėlynos spalvos (techniškai – mėlynai violetinės) lazeris leidžia įrašyti ir nuskaityti kur kas daugiau duomenų, nei DVD, kuris turi tuos pačius fizinius duomenis, tačiau įrašymui ir nuskaitymui naudoja ilgesnės bangos lazerį – raudoną (650 nm).

Tarptautinėje elektronikos parodoje „Consumer Electronics Show“, kuri vyko 2006 metų sausį, buvo paskelbta apie tai, kad komercinis „Blu-ray“ produkto pasirodymas įvyks 2006 metų pavasarį.

„Blu-ray“ apsauga buvo nulaužta 2007 metų sausio 20 dieną.[2].

Variacijos ir išmatavimai

Viensluoksnis „Blu-ray“ (BD) diskas gali saugoti 23,3, 25, 27 arba 33 GB – tokios talpos turėtų užtekti norint įrašyti keturių valandų trukmės aukštos kokybės vaizdo įrašą su garsu. Dvisluoksnis diskas gali talpinti 46,6, 50 arba 54 GB – tiek pakanka įrašyti iki aštuonių valandų didelės raiškos vaizdui. Taip pat yra gaminami 100 GB ir 200 GB keturių arba šešių sluoksnių talpos diskai. Asociacija TDK jau pranešė apie keturių sluoksnių 100 GB talpos disko prototipą.[3] [4]

BD-RE standartas (perrašomas BD) bus prieinamas taip pat, kaip ir BD-R (įrašomas) ir BD-ROM formatai. Beveik visi optikos gamintojai pranešė, kad jau greitai rinkoje pasirodys dvisluoksniai perrašomi ir įrašomi kompaktiniai diskai su BD-ROM formatu.

Šiuo metu yra leidžiami 12 cm kompaktiniai diskai, tačiau netrukus turėtų pasirodyti ir kitokių dydžių diskai, pavyzdžiui, 8 cm, skirti skaitmeninei fotografijai ir videokameroms. Planuojama, kad pastarieji dvisluoksniai diskai bus 15 GB talpos.[5] [6]

Lentelėje pateikti artimiausiu metu pasirodysiančių „Blu-ray“ diskų dydžiai.

Disko fizinis dydis Vienasluoksnio disko talpa Dvisluoksnio disko talpa
12 cm 23,3/25/27 GB 46,6/50/54 GB
8 cm 7,8 GB 15,6 GB

Techniniai duomenys

Lazeris ir optika

„Blu-ray“ disko nuskaitymui ir įrašymui naudoja mėlynai violetinį (405 nm bangos ilgio) lazerinį diodą. Įprasti DVD ir CD naudoja raudonus (650 nm) ir infraraudonuosius (780 nm) lazerius.

Lyginant su DVD, trumpesnis bangos ilgis leido dvigubai susiaurinti takelį (iki 0,32 mikronų) ir padidinti įrašomų duomenų tankį.

Trumpesnis mėlynai violetinis lazeris leidžia saugoti daugiau informacijos 12 cm skersmens (tokio paties dydžio, kaip ir CD/DVD) diskuose. Efektyvus „dėmės dydis“, kuriame lazeris gali susifokusuoti, apribotas difrakcijos ir priklauso nuo šviesos ir skaitmeninio lęšio, naudojamo jam sufokusuoti bangos ilgio.

Kietosios įrangos technologija

Dėl to, kad „Blu-ray“ kompaktiniuose diskuose duomenys yra įrašomi pernelyg arti paviršiaus, pirmosios diskų versijos buvo itin jautrios įbrėžimams, be to, reikalavo švelnaus skaitytuvo. Šis trūkumas kėlė daug įvairių diskusijų apie tai, ar sugebės „Blu-ray“ formatas atstoti pagrindinį konkurentą – HD DVD standartą. Išskyrus savo žemą kainą, HD DVD gali būti ir be kasetės (kartridžo), kaip CD ir DVD diskai.

Ši problema buvo išspręsta 2004 m. sausį, kai pasirodė naujas polimerinis paviršius, kuris geba apsaugoti kompaktinius diskus nuo subraižymų ir dulkių. Šis paviršius, sukurtas korporacijos TDK, buvo pavadintas „Durabis“. BD disko paviršių galima valyti popierinėmis servetėlėmis, kurios gali pakenkti CD ir DVD. HD DVD formatas turi tuos pačius trūkumus, kaip ir jau įprastais tapę pagrindiniai optiniai diskai. Remiantis pranešimu spaudai galima teigti, kad „nuogi“ BD su šiais paviršiais yra apsaugoti netgi nuo įbrėžimų atsuktuvu.[7]

Vaizdo kodavimo standartas

Kai kuriuose arba net visuose vaizdo diskuose, kurie tik pasirodys prekyboje, bus palaikomas MPEG-2 standartas[reikalingas šaltinis].

BD grotuvai turi palaikyti vieną iš trijų vaizdo kodavimo standartų: MPEG-2, kuris taip pat yra naudojamas ir DVD ir MPEG-4 H.264/AVC ir VC-1. Naudojant pirmąjį standartą, į vieną kompaktinio disko sluoksnį galima įrašyti aukštos kokybės dviejų valandų trukmės vaizdo įrašą, kiti du leidžia įrašyti daugiau nei keturių valandų trukmės vaizdo įrašą viename sluoksnyje.

Garsui BD grotuvai palaiko Dolby Digital AC-3, DTS ir tiesinį PCM garso kodavimo standartą. Pasirinktinai grotuvai dar gali palaikyti Dolby Digital Plus informacijos neprarandančius Dolby TrueHD, DTS HD formatus.

Suderinamumas

„Blu-ray“ asociacija rekomenduoja grotuvų gamintojams suteikti galimybę tais pačiais įrenginiais nuskaityti DVD formato diskus, suteikiant jiems atgalinį suderinamumą.

Įmonė „JVC“ sukūrė trisluoksnę technologiją (kombinuotą BD/DVD diską), kuri į vieną diską leidžia įrašyti informacija DVD ir BD formatais. Diskų prototipai buvo parodyti tarptautinėje elektronikos parodoje „Consumer Electronics Show“, kuri vyko 2006 metų sausį.

Regionų kodai

„Blu-ray“ regionai.[8]

„Blu-ray“ formato vaizdo filmai turės kitokius regionų kodus nei DVD. Remiantis paskutiniais pranešimais spaudai [9] jie bus tokie:

Kodas Regionas
1 arba A Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Japonija ir Vakarų Azija (išimtis Kinija)
2 arba B Europa (išskyrus Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją), Australija ir Afrika
3 arba С Indija, Kinija, Rusija ir visos kitos šalys.

Faktai

  • Raidė „e“ buvo išmesta iš pavadinimo „blue“, kad gautų galimybę užregistruoti pavadinimą kaip prekinį ženklą, nes pavadinimas „blue ray“ yra dažnai vartojamas kita prasme, dėl to nebūtų suteiktas toks prekės ženklas.[reikalingas šaltinis]

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Nuorodos