| Progresyvusis rokas
|
| Stilistinės ištakos:
|
Bliuzrokas, psichodelinis rokas, folk rock, fazz fusion, sunkusis rokas, klasikinė muzika, art rock
|
| Kultūrinės ištakos:
|
XX a. 7-o dešimtmečio pab., Anglija
|
| Tipiniai muzikiniai instrumentai:
|
Gitara - Bosas - Sintezatorius - Pianinas - Būgnai – laisvai pasirenkamas vokalas bei kiti akustiniai ir elektroniniai instrumentai
|
| Vyraujantis populiarumas:
|
didelis XX a. 8-ame dešimtmetyje, atgimimas 9-ame dešimtmetyje, sumažėjęs 10-ame dešimtmetyje, atgijimas XXI a. pradžioje
|
| Požanriai |
|---|
| Symphonic rock - Neo-Prog - Space rock - Krautrock - Canterbury scene - Progressive metal - Fusion - Zeuhl |
Progresyvusis rokas (angl. progressive rock, dažnai trumpinamas prog rock arba tiesiog prog) – roko muzikos forma, susiformavusi XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 8-ojo pradžioje iš psichodelinio roko, bliuzroko, folk roko, sunkiojo roko, klasikinės muzikos ir jazz fusion. Progresyvaus roko ištakomis laikoma Anglija, bet neilgai trukus jis išplito po visą Europą.
Progresyvaus roko kūriniai dažniausiai sudėtingesni už standartinį roką ar populiarią „posmas-priedainis“ kūrinių struktūrą. Progresyviojo roko kūrėjai (angl. progressive – pažangus, progresuojantis) norėjo sujungti roko muziką su klasikine bei džiazu ir taip sukurti sudėtingesnę, „gilesnę“ muzikos kryptį, kuri netelpa į radijo sukurtus roko ir popmuzikos rėmus. Žodžiai neretai būna konceptualūs, abstraktūs ar paremti fantazija. Progrokas neįsivaizduojamas be improvizacijų, spontaniškumo pojūčio, ilgų kompozicijų, jam atlikti dažnai reikia didelio meistriškumo.
Šis terminas taikomas tokių grupių, kaip King Crimson, Genesis, Yes, Pink Floyd, Gentle Giant, Emerson, Lake and Palmer, Van der Graaf Generator ir kt. muzikai. Jo vartojimas paplito XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje.
Giminingi žanrai ir požanriai
Nuorodos
