Balandžio 17 yra 107-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 108-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 258 dienos.

• Lietuvos energetikų diena.
• Pasaulinė hemofilijos diena.

Aniceta, Anicetas, Dravenis, Heraklis, Robertas, Skaidrė, Skaidrys, Skaidra

• 1892 m. – Rietave, Bogdano Oginskio dvare, įžiebta pirmoji Lietuvoje elektros lemputė;
• 1944 m. – 2-ąją Velykų dieną sudegintas Bakaloriškių kaimas.
• 1991 m. – patvirtintas Joniškio herbas.

• 1864 m. – Juozas Sakalauskas, knygnešys, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1950 m.).
• 1875 m. – Petras Avižonis, gydytojas oftalmologas, mokslininkas, profesorius, laisvamanis (m. 1939 m.).
• 1881 m. – Antanas Petrauskas, MIC, Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas (m. 1944 m.).
• 1900 m. – Steponas Garbačiauskas, Lietuvos sporto žurnalistas, lengvaatletis, futbolininkas, diplomatas. Vienas sporto pradininkų Lietuvoje (m. 1983 m.).
• 1906 m. – Mečislovas Mackevičius, teisininkas, JAV lietuvių visuomenės ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikėjas (m. 2003 m.).
• 1907 m. – Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, Klaipėdos garbės pilietis (m. 2005 m.).
• 1910 m.:
  • Vladas Mikėnas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas, žurnalistas, knygų apie šachmatus autorius (m. 1992 m.).
  • Vladislovas Martinaitis, inžinierius kelininkas, pirmasis Lietuvos SSR plentų valdybos viršininkas (1944–1955 m.) ir automobilių transporto ir plentų ministras (1955–1976 m.) (m. 1982 m.).
• 1912 m. – Juozas Gustaitis, aktorius, režisierius (m. 1990 m.).
• 1924 m.:
  • Aldona Merkytė, Lietuvos vertėja (m. 2009 m.).
  • Antanas Klimas, Lietuvos kalbininkas, daktaras (m. 2016 m.).
• 1929 m. – Janina Berūkštytė-Trinkūnienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 2016 m.).
• 1930 m. – Vytautas Juozas Kybartas, Lietuvos televizijos diktorius, aktorius (m. 1989 m.).
• 1931 m. – Romanas Jaloveckas, inžinierius architektas.
• 1932 m. – Liucija Ragaišienė-Židonytė, chorvedė ir muzikos mokytoja.
• 1936 m.:
  • Zinas Kazėnas, Lietuvos žurnalistas, fotografas, menininkas (m. 2019 m.).
  • Pranas Vilkas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Manigirdas Motekaitis, Lietuvos pianistas, vargonininkas, pedagogas.
• 1939 m.:
  • Brunonas Gailiušis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Petras Gasiūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Petras Kvedaras, muzikos mokytojas, chorvedys, folklorininkas.
• 1941 m.:
  • Lilija Stanislova Kudirkienė, Lietuvos tekstologė, vertėja, tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Viktoras Justickis, Lietuvos sociologas, teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, kriminologas, sociologas, teisės psichologas.
• 1942 m. – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Lietuvos scenografė, tapytoja.
• 1943 m.:
  • Dalia Kristina Kamaitienė, Lietuvos inžinierė, šokėja, Tarptautinės sportinių šokių federacijos (IDSF) licencijuota teisėja.
  • Marijona Gintautienė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1945 m. – Banga Grigaliūnaitė, Lietuvos fitopatologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1947 m.:
  • Dalia Kasčiūnaitė, Lietuvos tapytoja, grafikė, poetė.
  • Julius Kaniauskas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1948 m.:
  • Algirdas Saudargas, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Julius Vytautas Semėnas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Gediminas Žardeckas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1957 m.:
  • Donatas Morkūnas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
  • Nikolajus Jeloza, gydytojas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Virginija Vilimienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono profsąjungų, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Rasa Melnikienė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Vitas Vajinskis, Šilalės ASK pirmininkas.
• 1968 m. – Gintaras Zuoza, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Gediminas Dominas, teisininkas, verslo teisės advokatas, teisėtyrininkas komercininkas, advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ partneris, vienas jos steigėjų.
• 1980 m. – Vismantas Matulas, teisininkas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Taja, Lietuvos dainininkė.

• 1861 – Juozas Paukštys, spaudos darbuotojas, leidėjas, JAV įsteigė „Vienybę lietuvininkų“.

• 1835 m. – Simonas Grosas, Lietuvos mokytojas, žemaičių gramatikos autorius (g. 1771 m.).
• 1926 m. – Gabrielius Liutkevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1880 m.).
• 1940 m. – Marija Kazimiera Kaupaitė, Lietuvos katalikų vienuolė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji. Nuo 1986 m. Dievo tarnaitė (g. 1880 m.).
• 1943 m. – Kazimieras Šleivys, kunigas, knygnešys. Palaidotas Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje (g. 1872 m.).
• 1945 m. – Andrius Dubinskas, teisininkas, spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pedagogas (g. 1868 m.).
• 1956 m. – Juozas Blažys, vargonininkas, chorvedys (g. 1897 m.).
• 1975 m. – Petras Oleka, dainininkas (bosas), režisierius, pedagogas (g. 1895 m.).
• 1978 m. – Alfonsas Dobkevičius, Lietuvos aktorius (g. 1919 m.).
• 1981 m. – Fabijonas Neveravičius, rašytojas^[1] (g. 1900 m.).
• 1983 m. – Balys Bratkauskas, lietuvių aktorius, kino ir televizijos režisierius (g. 1923 m.).
• 1991 m. – Bronislovas Jurkšas, kunigas, vargonininkas, chorvedys (g. 1914 m.).
• 1992 m. – Jakovas Cukerzis, Lietuvos zoologas, biologijos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
• 1999 m. – Valentinas Čepkus, Lietuvos dainininkas (baritonas), pedagogas, rašytojas (g. 1937 m.).
• 2021 m. – Jaunutis Makariūnas, Lietuvos architektas (g. 1934 m.).
• 2023 m.:
  • Mindaugas Peleckis, lietuvių poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas, vertėjas (g. 1975 m.).^[2]
  • Algimantas Vladas Stasiukynas, energetikas, politikas, buvęs LR energetikos ministras (g. 1944 m.).^[3]

• 1961 – CŽV remiami Kubos išeiviai išsilaipino Kiaulių įlankoje.

• 1837 m. – John Pierpont Morgan, amerikiečių verslininkas, bankininkas, ne kartą padėjęs JAV finansų sistemai, mecenatas (m. 1913 m.).
• 1894 m. – Nikita Chruščiovas, Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, nuo Stalino mirties 1953 metais iki 1964 metų spalio faktiškai valdęs šalį. Buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatu (1937–1966 m.), Maskvos miesto ir srities komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1935–1939; 1949–1953 m.), Ukrainos komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1938–1949 m.), TSKP CK sekretoriumi (1949–1953 m.) (m. 1971 m.).
• 1923 m. – Frederick Irving Herzberg, JAV psichologas, vienas svarbiausių XX a. verslo vadybos teoretikų (m. 2000 m.).
• 1947 m. – Linda Martin, airių dainininkė.
• 1959 m. – Sean Bean, Anglijos kino aktorius. Vaidino daugelyje garsių filmų, tiek pagrindinio herojaus, tiek priešo rolėse. Pasaulinį pripažinimą atnešė rolės tokiuose filmuose kaip Žiedų Valdovas, Kodas: L.O.B.I.A.I, Auksinė akis, Patriotų žaidimai, Ekvilibriumas, Troja, Tylioji kalva.
• 1964 m. – Martin Nettesheim, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, europeistas ir tarptautininkas, Tiubingeno universiteto profesorius, „Rotary“ veikėjas.
• 1967 m. – Henry Ian Cusick, škotų-Peru teatro, televizijos ir kino aktorius.
• 1974 m. – Victoria Caroline Beckham, britų dainininkė, dizainerė, verslininkė, modelis, legendinės merginų grupės Spice Girls narė.
• 1980 m. – Brenda Villa, amerikiečių vandensvydžio žaidėja^[4].
• 1981 m. – Hanna Helena Pakarinen, Suomijos dainininkė ir dainų autorė. Tapo pirmoji Suomijos „Idol“ konkurso nugalėtoja. 2007 m. atstovavo Suomiją Eurovizijoje ir užėmė 17 vietą.
• 1985 m. – Žo-Vilfriedas Tsonga Petsonga, profesionalus Prancūzijos tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 10 vietą.
• 1986 m. – Romain Grosjean, automobilių sporto lenktynininkas, kuris turi dviejų šalių pilietybę – Prancūzijos ir Šveicarijos, tačiau lenktyniaujantis su Prancūzijos lenktynininko licencija.

• 167 m. – Šventasis Anicetas, popiežius nuo 155 iki 166 m.^[5][6], nors šaltiniai nurodo ir kitas datas. Siras iš Emesos miesto Sirijoje. Graikiškai Anicetas reiškia „nenugalėtas“.
• 1711 m. – Jozefas I Habsburgas, 1705–1711 m. Habsburgų dinastijos Šventosios Romos imperijos imperatorius, Čekijos ir Vengrijos karalius (karūnuotas 1701 m.), Austrijos kunigaikštis (g. 1678 m.).
• 1790 m. – Bendžaminas Franklinas, žymus JAV politikas, rašytojas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas (g. 1706 m.).
• 1934 m. – Antuonas Austrinis, latvių rašytojas, poetas (g. 1884 m.).
• 1942 m. – Jean Baptiste Perrin, prancūzų fizikas, Nobelio premijos laureatas^[7] (g. 1870 m.).
• 1976 m. – Karlas Peteris Henrikas Damas, danų biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1895 m.).
• 1990 m. – Ralfas Deividas Albernatis, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo lyderis, pastorius, artimas Martino Liuterio Kingo sąjungininkas Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į Vašingtoną, kurį buvo suplanuota įvykdyti 1968 metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (g. 1926 m.).
• 1994 m. – Roger Wolcott Sperry, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (g. 1913 m.).
• 1997 m. – Chaimas Hercogas, teisininkas, Izraelio karinis ir politinis veikėjas, Izraelio prezidentas (g. 1918 m.).
• 2014 m. – Gabriel José de la Concordia García Márquez, Kolumbijos rašytojas prozaikas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1982 m.) (g. 1927 m.).
• 2022 m. – Katerina Spak, prancūzų aktorė ir dainininkė (g. 1945 m.).^[9]