Antonov (ukr.Державне підприємство «Анто́нов») – Ukrainosorlaivių gamintojas. Valstybinė komercinė įmonė. Iš viso „Antonov“ pagamino virš 22 tūkst. orlaivių.[1]
Istorija
Įmonė, pradžioje kaip atskirasis konstruktorių biuras Nr. 153 (rus. ОКБ-153) buvo įkurta 1946 m. Novosibirske. Jos vyriausiu konstruktoriumi buvo paskirtas aviakonstruktorius, mokslų daktaras Olegas Antonovas. 1952 m. Antonovo konstruktorių biuras buvo atskirtas nuo Novosibirsko aviacijos gamyklos ir perkeltas į Kijivą. 1959 m. įmonė įsikūrė naujai statomame Hostomelio aerodrome.
Sovietinės aviacijos pramonės sistemoje „Antonov“ specializavosi transportinių ir videtinių bei regioninių lėktuvų kūrime. XX a. šeštame – devintame dešimtmečiais „Anotonov“ sukūrė keliolika lengvųjų (An-28), vidutinių (An-26/32, An-72/74, An-8, An-10/12), sunkiųjų (An-22) bei supersunkiųjų (An-124 „Antei“, An-225 „Mrya“) transportinių lėktuvų bei keletą keleivinių (An-24) modelių, varomų tiek turbosraigtiniais, tiek ir reaktyviniais varikliais. Beveiki visi sovietmečiu sukurti „Antonov“ lėktuvai buvo statomi pagal tą pačią – aukštasparniomonoplano schemą.
„Antonov“ konstruktorių biuras užsiiminėjo tik orlaivių kūrimu ir bandymu, serijinę gamybą paprastai vykdė kitos įmonės, pvz. Kijive įkurta gamykla „Aviant“, Saratovo aviaicjos gamykla ir t. t.
Iki 1960 m. „Antonov“ projektavo bei gamino ir sklandytuvus.
Sovietų Sąjungos egzistavimo pabaigoje, ieškodama būdų išgyventi įmonė pradėjo gaminti ir kitokią produkciją – troleibusus Kiev-12, taip pat surinkinėjo tramvajus (LT-10A), lengvuosius traukinius RADAN. SSRS egzistavimo pabaigoje buvo pradėtas kurti įmonės naudotų tradicinių schemų neatitinkantis (žemasparnis) modernus tolimų nuotolių avialaineris An-218, kurio užbaigimui pritrūkus lėšų 2007 m. projektas buvo nutrauktas.
Po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo įmonė buvo nacionalizuota ir tarp valstybine įmone. Iki XXI a. antrojo dešimtmečio pradžios „Antonov“ vystė įvairiapusę veiklą – aptarnavo ir modernizavo anksčiau savo pagamintus lėktuvus (An-2, An-24/26, An-30/32, An-72/74, An-124), mėgino kurti naujus modelius (An-140, An-148, An-158, An-170), teikė transporto paslaugas. 2009 m. įmonė „Aviant“ buvo prijugnta prie „Antonov“. Tais pačiais metais joje pagamintas pirmasis An-148.
Įsitvirtinimo bandymai Vakarų rinkose, išskyrus pervežimo paslaugas buvo nesėkmingi, todėl pagrindinėmis rinkomis tapo besivystančios šalys, Afrika, Artimieji Rytai, Pietų Amerika. Po 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą įmonė nutraukė ryšius su partneriais Rusijoje, dėl ko faktiškai nutrūko modelių An-148 ir An-158 gamyba. Iki 2022 m. Rusijos agresijos buvo dedamos pastangos šią gamybą atnaujinti Ukrainoje.
2015 m. gegužės 12 d. „Antonov“ valdymą šalies ekonomikos ir prekybos ministerija perdavė gynybos pramonės koncernui „Ukroboronprom“. 2018 m. Ukrainos „Ukroboronprom“ pranešė apie ketinimus sivienyti visas šalies gynybos pramonės įmones į vieną koncerną. Į jį turėjo įeiti ir „Antonov“.
1989 m. įmonė įkūrė savo transporto aviakompaniją – „Antonov Airlines“, kuri specializuojasi didelių, sunkių ir negabaritinių krovinių pervežime, tam daugiausiai naudojami „Antonov" konstrukcijos An-124, taip pat jai priklausė ir An-225.
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos karinės oro pajėgos iš sovietinės aviakompanijos „Aeroflot“ Lietuvos padalinio perėmė tris transporto lėktuvus An-26, kuriuos su registracijos numeriais 03, 04 ir 05 Lietuvos kariškiai eksploatavo iki XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigos. Taip pat Lietuvos KOP, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos naudojo keletą An-2.
Aerodromai
Įmonei priklauso šiaurės vakariniame Kijivo pakraštyje esantis Hostomelio oro uostas (IATA kodas GML, ICAO kodas UKKM), gavęs O. Antonovo vardą ir šiaurės rytiniame Kijivo pakraštyje esantis Sviatošino aerodromas (ICAO kodas UKKT), kuriuose yra įmonės gamybos, testavimo ir remonto padaliniai, taip pat Charkivo aviacijos gamykla.
2022 m. vasario mėn. pradėtos karinės invazijos elementą – Kijivo užgrobimą Rusijos kariuomenė planavo vykdyti per „Antonov“ koncernui priklausantį Hostomelio oro uostą, kurį buvo numatyti paversti įsiveržusios kariuomenės baze, iš kurios būtų vykdomas tolimesnis Kijivo puolimas.[2] Ukrainos karinės pajėgos, nors ir nežinoję apie šį planą, sugebėjo atsilaikyti, numušti keletą tūpusių Rusijos karinių transporto lėktuvų ir, po keletą dienų trukusių mūšių – išstumti užpuolikus.[3][4][5][6]
Orlaiviai
Vienu sėkmingiausiu įmonės kūriniu tapo 1947 m. sukurtas biplanas „Antonov An-2“. Iki 1960 m. jis gamintas Ukrainoje, vėliau – iki 2002 m. – Lenkijoje bei Kinijoje, kur iš viso buvo pagaminta apie 18 tūkst. vienetų.[7] Pasak Gineso rekordų knygos, šiam lėktuvui 45 metus priklausė ilgiausios gamybos trukmės rekordas.[7]
1965 m. pradėjo gaminti sukūrė vieną didžiausių to meto transportinių lėktuvų – keturmotorį turbosraigtinį An-22. Netrukus buvo sukurta ir branduoline energija varoma šio lėktuvo versija (branduolinis reaktorius ir keturi elektros varikliai), kuri praktikoje nebuvo išbandyta.
1988 m. buvo sukurtas supersunkusis transportinis lėktuvas „Antonov An-225“. Tokio lėktuvo paskirtis – tarnauti kaip transporto sistema, skirta daugkartinio panaudojimo kosminio laivo „Buran“ projektui. Pagrindinė „An-225“ funkcija – skirtingų raketų nešėjų bei kosminio laivo komponentų transportavimas iš gamybos ir surinkimo vietų į paleidimo vietą. Taip pat lėktuvas buvo skirtas daugkartinio panaudojimo kosminio laivo pargabenimui į kosmodromą tais atvejais, kai erdvėlaivis nusileidžia atsarginiuose aerodromuose. Lėktuvas „An-225“ buvo sunkiausias ir didžiausios keliamosios galios lėktuvas, pakilęs į orą. Vienintelis lėktuvas, pagal sparnų mojį lenkiantis „An-225“, yra „Hughes H-4 Spruce Goose“, kuris į orą pakilo tik vieną kartą. Šis lėktuvas pasiekė daug pasaulio rekordų, tarp kurių ir keliamoji galia. 1989 m. kovo 22 d. lėktuvas atliko unikalų skrydį su 156,3 t svorio kroviniu, kurio metu buvo pagerinti 110 aviacijos rekordų. 2009 m. rugpjūčio 16 d. šis orlaivis perskraidino 189 t svorio krovinį ir pasiekė naują pasaulio rekordą.[8] 2022 m. „An-225“, stovėjęs remonto angare Hostomelyje, buvo sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį.[9][10]