M.S. 500 K-65 Čáp Pazmany PL-9 Stork (šiuolaikinė 3/4 dydžio replika) RagWing RW19 Stork (šiuolaikinė replika) Preceptor STOL King (šiuolaikinė replika) Slepcev Storch (šiuolaikinė 3/4 dydžio replika)
Fieseler Fi 156 Storch (Gandras) – lengvasis ryšių lėktuvas, gamintas Fieseler (Vokietija) prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Kitose šalyse šį lėktuvą dar ilgokai gamino privatiems naudotojams. Šis lėktuvas iki šiol garsus savo puikiomis kilimo ir leidimosi charakteristikomis – jam pakanka labai trumpo pakilimo ir dar trumpesnio leidimosi tako, jis leidžiasi ir kyla labai nedideliu greičiu - apie 50 km/h.[1]
Istorija ir konstrukcija
1935 m. Vokietijos Reicho Aviacijos ministerija (Reichsluftfahrtministerium) paskelbė konkursą naujam ryšių lėktuvui, skirtam Vokietijos KOP (Luftwaffe).
Fieseler'io pasiūlytas aukštasparnio monoplano su užsparniais ir fiksuotais priešsparniais projektas buvo neprilygstamas savo kilimo ir leidimosi savybėmis. Be to, jo sparnai gali būti atlenkti atgal, išilgai fiuzeliažo, tad lėktuvą galima vežti sunkvežimyje ar buksyruoti automobiliu.
Ilgos važiuoklės atramos turi alyvos ir spyruoklių amortizatorius, kurie leidžiantis susispaudžia iki 450 mm, kas lėktuvui leidžia nusileisti beveik ant bet kokio grunto. Fi 156, besileisdamas prieš vėją, gali nusileisti vietoje ar net kiek nupūstas atgal. Skrendant styranti važiuoklė labai krenta į akis, todėl lėktuvas atrodo kaip ilgakojis paukštis dideliais sparnais. Pagal tai jis ir buvo pavadintas „Gandru“ (Storch).
Prototipas Fi 156A pirmam skrydžiui pakilo 1936 m. pavasarį. Jį varė 240 AGvariklis (Argus As 10C), lėktuvas išvystė maksimalų 175 km/val. greitį. Mažiausias skrydžio greitis buvo 50 km/val., prieš silpną vėją reikėjo mažiau kaip 45 m pakilimo tako, o nusileisti pakakdavo 18 m nusileidimo tako. Luftwaffe išsyk užsakė pirmą 16 lėktuvų seriją, kuriuos ėmė naudoti 1937 m. vduryje.
Fieseleris pasiūlė Fi 156B modelį, kuris turėjo kiek kitą sparno mechanizaciją, kiek patobulintą aerodinamiką, dėl ko didžiausias greitis padidėjo iki 208 km/val. Tačiau Luftwaffe's to nelaikė reikšmingu patobulinimu. Tuomet buvo pasiūlytas pagrindinis gamintas modelis – Fi 156C
Gamyba
Pradinė Fi 156C serija buvo maža. Fi 156C1 – triviečiai ryšio lėktuvai, Fi 156C2 – dvivietis stebėjimo lėktuvas, ginkluotas MG 15 kulkosvaidžiu gynybai. Modeliai C1 ir C2 priimti ginkluotėn 1939 m. 1941 m. juos pakeitė universalus Fi 156C3, galėjęs atlikti abi funkcijas. Paskutinis modelis buvo C5, kuris nuo C3 skyrėsi tik tuo, kad po fiuzeliažu turėjo tvirtinimo mazgą, prie kurio buvo galima pritvirtinti kino kamerą ar papildoma degalų baką. Lėktuvuose galėjo būti montuojamos slidės tūpimui ant sniego.
1937-1945 m. buvo pagaminta 2900 lėktuvų Fi 156. 1943 m. pagrindinė Fieseler gamykla ėmė gaminti Bf 109, todėl Storch'ų gamyba buvo perkelta į Mráz gamyklą Čekijoje. Nemažai šių lėktuvų pagaminta Morane-Saulnier gamykloje Prancūzijoje (nuo 1942 m. balandžio). Keliolika orlaivių buvo pagaminta ICAR gamykloje Rumunijoje.[2] Karo meto Vokietijoje ir jos okupuotose teritoriose buvo pagaminta beveik 3 tūkst. Storch'ų:
Tipas
Fieseler
Morane-Saulnier
Mráz
Leichtbau
Viso
A-0
10
10
B-0
14
14
B-1
36
36
C-1
286
286
C-2
239
239
C-3
1230
525
1755
C-7
259
32
63
354
D-1
117
117
D-2
46
10
56
Total
1908
784
78
73
2867
Po karo tiek Morane-Saulnier, tiek Mraz Storch'us gamino ir civiliniam naudojimui. Pvz., Čekoslovakijoje iki 1949 m. jų pagaminta 138 (K-65 Čáp) ICAR - dar apie 45
1940-1941 m. Sovietų Sąjungoje buvo sukurta ir Kaune, Lietuvos karo aviacijos dirbtuvių pagrindu įkurtose DVRA 55-osios aviacijos remonto dirbtuvėse, vėliau tapusiose SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamykla Nr. 365, pradėta gaminti Fiesler Fi-156 kopija OKA-38.[3]
Eksploatacija
Fieseler Fi 156 "Storch", kuriuo buvo išgelbėtas B. Musolinis
Storch'us vokiečiai naudojo visuose frontuose. Jis pagarsėjo Italijos dučėsBenito Musolinio gelbėjimo operacijoje, kai vokiečių parašiutininkai buvo apsupti italų dalinių akmenuotoje kalno viršūnėje. Prieš tai Oto Skorcenio (Otto Skorzeny) vadovaujamas 90 parašiutininkų desantas nesunkiai užgrobė kalno viršūnę ir išlaisvino Musolinį. Problema buvo grįžti atgal ar bent išsiųsti išlaisvintąjį. Gelbėti pasiųstas Focke-Achgelis Fa 223 Drachesraigtasparnis pakeliui sugedo. Lakūnas Valteris Gerlachas (Walter Gerlach) lėktuvu Storch nusileido 30 m aikštelėje, paėmė Skorcenį ir Musolinį ir pakilo mažiau kaip 80 m juosta, nors lėktuvas buvo perkrautas.
Storch'as buvo paskutinis lėktuvas, numuštas oro kautynėse Vakarų fronte. Taip pat Storch'as yra vienintelis lėktuvas, kurį nutupdė grasindami pistoletu – prie jo priskrido jo „kolega“ Piper L-4 Grasshopper, ir šio ekipažas apšaudė pistoleto ugnimi.
Karo metais ne mažiau 60 Storch'ų papuolė į sąjungininkų rankas, vienas jų tapo maršalo Montgomerio (Field Marshal Montgomery) asmeniniu lėktuvu.
(EN) Axworthy Mark. "On Three Fronts: Romania's Aircraft Industry During World War Two." Air Enthusiast No.56, pp. 8–27. Stamford: Key Publishing, 1994. ISSN 0143-5450.
(EN) Axworthy Mark, Cornel Scafes and Cristian Craciunoiu. Third Axis Fourth Ally: Romanian Armed Forces in the European War, 1941–1945. London: Arms & Armour Press, 1995. ISBN 1-85409-267-7.
(EN) Green, William. The Warplanes of the Third Reich. Garden City, New York: Doubleday and Company, Inc., 1970. ISBN 0-385-05782-2.
(PLK) Karnas, Dariusz and Pawel Przymusiala. Fi 156 Storch Vol.1 (Militaria n.68). Warsaw: Wydawnictwo, 1998. ISBN 83-7219-019-4.
(PL) Karnas, Dariusz and Pawel Przymusiala. Fi 156 Storch Vol.2 (Militaria n.100) Warsaw: Wydawnictwo, 1999. ISBN 83-7219-059-3.
(FR) Kulikov, Victor (March 2000). "Des occasions en or pour Staline, ou les avions allemands en URSS". Avions: Toute l'Aéronautique et son histoire (84): 16–23. ISSN 1243-8650.
(FR) Kulikov, Victor (April 2000). "Des occasions en or pour Staline, ou les avions allemands en URSS". Avions: Toute l'Aéronautique et son histoire (85): 44–49. ISSN 1243-8650.
(EN) Mesko, Jim. "The Rise...and Fall of the Vietnamese AF". Air Enthusiast, August–November 1981, No. 16. pp. 1–12, 78–80. ISSN 0143-5450.
(FR) Ricco, Philippe and Jean-Claude Soumille. Les Avions Allemands aux Couleurs Francaises, Tome 1. Rochemaure, France: Airdoc, 1997. ISBN 2-9509485-5-3.
(FR) Soumille, Jean-Claude. L'Aviation Francaise en Indochine 1946–1954, Tome 2. Rochemaure: Airdoc, 1997.
(EN) Winchester Jim. Aircraft of World War II. San Diego, California: Thunder Bay Press, 2004. ISBN 1-59223-224-8.
↑Axworthy Mark, Cornel Scafes and Cristian Craciunoiu. Third Axis Fourth Ally: Romanian Armed Forces in the European War, 1941–1945. London: Arms & Armour Press, 1995. ISBN 1-85409-267-7.
↑Авиазавод в Каунасе, 1940й и Антонов, https://aviaforum.ru/threads/aviazavod-v-kaunase-1940j-i-antonov.43809/
↑Mesko, Jim. "The Rise...and Fall of the Vietnamese AF". Air Enthusiast, August–November 1981, No. 16. p. 4
_served_as_OK-AIP_pic2.JPG)
.jpg)
