PROFILPELAJAR.COM

55°54′31.37″ š. pl. 24°48′22.35″ r. ilg. / 55.9087139°š. pl. 24.8062083°r. ilg. / 55.9087139; 24.8062083

Antašavos dvaras
Dvaro rūmai
Vieta	Antašava
Įkurtas	1816 m.
Rūmų stilius	Klasicizmas
Bajorų giminės	Chošnovskiai (XVIII a.), A. Pačiobutas (1779-1791 m.), I.Liutkevičius (1791-1792 m.), Antašauskai (1792-1888 m.), S.Šimonis (1888-1915 m.)

Antašavos dvaras – XIX a. pirmos pusės klasicizmo stiliaus dvaras, stovintis Antašavoje, Kupiškio rajone. Dvaro ansamblis ir parko fragmentai – valstybės saugomas objektas.

Istorija

Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o naujuosus 1809–1810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Pastatyti 1812–1816 m. (visi darbai 1811–1820 m.).

Prie rūmų fasado XX a. pr. pristatytas dviaukštis rizalitas. Rūmų pirmajame aukšte - buitinės patalpos: darbo kambarys, valgomasis, miegamasis. Antrajame aukšte - reprezentacinės patalpos: šokių salė, svečių valgomasis, svetainė. Rūmų interjeras buvo gana puošnus. Ypač gausiai dekoruota šokių salė. Miegamasis išsiskyrė dviem grakščiomis jonėninėmis kolonomis, augalinių motyvų plafonu, patalpą juosiančiu antablementu. Erdvūs rūmų rūsiai su kryžminiais ir cilindriniais skliautais. Netoli rūmų stovi dviaukštis svirnas, mūrytas iš lauko riedulių ir papuoštas skaldos mozaika, tinkuotais langų apvadais ir antablementu. Sodybos ansambliui dar priklausė ledainė, pirtis, rūsys bei vaisių sandėlis. Sodybos viduryje telkšojo tvenkinys. Prie rūmų - parkas, apsuptas tiesiomis medžių eilėmis. Jis buvo įveistas statant dvaro pastatus ir suprojektuotas architekto M. A. Šulco.

1973 m. pagrindiniai dvaro rūmai rekonstruoti. Dvare iki 1997 m. veikė mokykla^[1].

Architektūra

Dvarą sudaro visas kompleksas – rūmai, lauko akmenų svirnas, parkas ir klebonija, pirtis, obuolių sandėlis. XIX a. antrojoje pusėje prie rūmų buvo pristatytas dviaukštis priestatas, tačiau jis pažeidė ansamblio kompoziciją.

Rūmai

Rūmai klasicistinio stiliaus, stačiakampio formos, dviaukščiai. Dengti keturšlaičiu stogu, o jo viduryje – platus kaminas. Fasade vienodais tarpais išdėstyti langai ir nišos, kampuose – mentės. Pirmojo aukšto langai su apvadais. Retas atvejis, kai klasicistinio stiliaus rūmai Lietuvoje neturi kolonų. Tačiau pagrindiniame fasade išryškinti horizontalūs padalijimai – cokolis, juosta tarp aukštų, platus dorėninis antablementas, sudarytas iš stambokais triglifais suskirstyto frizo bei karnizo su modiljonais.

Pirmame rūmų aukšte įkurtos buitinės patalpos: dvaro kambarys, valgomasis, miegamasis. Antrame aukšte yra reprezentacinės patalpos: šokių salė, svečių valgomasis, svetainė. Abiejų aukštų išplanavimas – koridorinis.

Rūmų interjeras įrenginėtas iki 1820 m., ypač puošnus. Grindys buvo iš įvairių atspalvių dailaus parketo. Miegamąjį skiria dvi jonėnų stiliaus kolonos, sienas puošia antablementas su lipdiniais, lubose augalų motyvų plafonas. Šokių salėje taip pat jonėnų stiliaus kolonos, lubose net du apskritos formos plafonai, yra antablementas. Erdvūs rūmų rūsiai su kryžminiais ir cilindriniais skliautais. Dauguma dekoro išliko ir iki šių dienų.

Unikalus kodas Kultūros vertybių registre 982.^[2]

Svirnas

Šalia dvaro stovi iš lauko akmenų sumūrytas svirnas, puoštas skaldos mozaika, antablementu. Langų apvadai tinkuoti. Ansambliui taip pat priklauso ledainė, pirtis, vaisių sandėlis, rūsys.

Unikalus kodas Kultūros vertybių registre 23019.^[3]

Parkas

Prie rūmų yra tiesiomis medžių eilėmis apsuptas parkas, įveistas statant dvaro pastatus. Plotas – 6,1 ha. Jame augo 27 rūšys medžių, iš jų 12 – atvežtiniai (europiniai maumedžiai, pilkosios tuopos, gluosnialapės lanksvos, kambarinės slyvos, kt.)^[4]. Dominuoja uosiai, liepos, klevai.

Unikalus kodas Kultūros vertybių registre 23020.^[5]