Plinkšių dvaras – parkas ir buvusio Pliaterių dvaro statinių kompleksas Plinkšių kaime, Mažeikių rajone.
Istorija
XVIII a. pradžioje Plinkšės jau vadinamos palivarku. Inventoriuose fiksuota nauja troba, naujas svirnas, naujai perstatyta arklidė, perstatytas tvartas, geras kluonas, sena, bet gera „odryna“.
1717 m. Plinkšes kartu su Kuršėnais valdė Žemaitijos kunigaikštystės stalininkas Jokūbas Gruževskis.
1720 m. pjauti sienojai trobos, kluono, svirno, tvarto statybai, minimi kokliai. 1721 m. minima kepyklos statyba. 1751 m. dokumentuose Plinkšės jau vadinamos dvaru.
XIX a. viduryje dvarą įsigijo (pasakojama, kad išlošė kortomis) Pliateriai. Dvaro sodyboje, šalia ežero, išlikęs grafo Konstantino-Broel Pliaterio (g. 1847 m. Šateikiuose, m. 1899 m. Plinkšėse) kapas (antkapio autorius A. Volz). Manoma, kad apie 1870–1880 m., galbūt po savo vedybų 1876 m. jis Plinkšėse ėmė statyti savo rezidenciją.[1] Spėjama, kad darbams vadovavo vokietis Rozenbankas iš Liepojos. Dvaras stačiakampio plano, dviejų aukštų su aukštu rūsiu.
Po grafo mirties 1899 m. dvarą paveldėjo vyresnioji dukra Olga Pliaterytė, ištekėjusi už Lenkijoje gyvenusio Kašovskio-Ilnickio. Iki 1914 m. rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Reprezentacinės salės ir gyvenamieji kambariai - pirmajame aukšte, o svečių – antrajame. Po I pasaulinio karo (nuo 1918 m.) dvarą valdė įgaliotinis D`Ersevilis. Kai O. Kašauskienė mirė, jis tapo ir jos dukters Marijos Kašauskaitės globėju.
1934 m. dvaro centrą nupirko Žemės ūkio ministerija ir čia įsteigė žemės ūkio mokyklą (vėliau reorganizuota į technikumą, kuris 1977 m. uždarytas).
1981 m. dvaro kompleksas perduotas „Mažeikių naftai“, kuri 1983–1987 m. parko teritorijoje pastatė profilaktoriumą.
2004 m. birželio 22 d. dvaro ansamblis aukcione parduotas Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos antrinei įmonei „Šiaulių Baltija“. Tais pačiais metais dvaras vėl buvo parduotas – šį kartą įmonei „Linos namai“. 2020 m. jį įsigijo įmonė „Lelijų dvaras“.[2]
Nuorodos
